Požymiai, padėsiantys atpažinti, kad jums - gripas

Gripas – tai ūmi viršutinių kvėpavimo takų virusinė liga, kuri pasireiškia ūmiai, todėl dažnai pacientas gali įvardinti net tikslią dieną, kada prasidėjo simptomai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, šie susirgimai dažniausiai lengvi ir net be simptomų.

Gripo A viruso rezervuaras yra laukiniai ir naminiai vandens paukščiai, kiaulės, arkliai, jūros žinduoliai ir kt. Paukščių organizme gripo virusas dauginasi žarnyne ir nesukelia ligos simptomų. Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių.

Gripo virusai nuolat kinta dėl paviršinių antigenų kintamumo (H ir N), ir kai viruso kintamumo galimybės išsisemia, tuomet paplinta genetiškai naujas gripo virusas. Tokie virusai sukelia labai dideles epidemijas ir pandemijas.

Gripo infekcijai būdinga ūmi ligos pradžia, žmogui pakyla temperatūra iki 38,5ºC ar net daugiau. Pasireiškia raumenų skausmas, galvos ir gerklės skausmai, apima silpnumas ir kamuoja sausas kosulys. Taip pat gali atsirasti sloga, perštėti akis, padidėti jų jautrumas šviesai.

Rečiau, tačiau pasitaikantys simptomai: šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas.

Gripo simptomai trunka 2-3 dienas, bet ne ilgiau nei 7 dienas. Simptomai nyksta palengva, tačiau kosulys ir bendras silpnumas gali likti kelias savaites.

Paprastai infekcinis šaltinis būna sergantis žmogus. Visgi epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacinio periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai skiriasi pirmomis ligos dienomis. Dažniausiai suaugusiems užkrečiamasis periodas sudaro 5-7 dienas, o vaikams - 10 dienų ir daugiau.

Gripu užsikrečiama kalbant, kosėjant, čiaudint apie žmogų susiformuoja aerozolis, kurį sudaro įvairaus dydžio dalelės. Didesnės dalelės ore apie 1 metro atstumu nuo šaltinio išsilaiko trumpą laiką. Smulkesnės dalelės greitai išgaruoja ir išdžiūvusioje formoje lėtai nusėda ant aplinkos daiktų. Gripo virusas patenka į kitą imlų organizmą per nosies gleivinę, burną ir akių gleivinę, pvz. neplautomis rankomis patrinant akį.

Gripo sezono pikas būna gruodžio bei vasario mėnesiais, todėl kasmet rudeniui įpusėjus rekomenduojama skiepytis.

Lietuvoje vakcinos nuo gripo yra sudarytos iš inaktyvuoto suskaldyto viruso, todėl vakcinos yra gana saugios. Kartais pasitaiko vietinių reakcijų, tačiau jos būna lengvos ir praeina be gydymo. Anot Vilniaus visuomenės biuro specialistų, kartais infekcija prasideda po skiepijimo, tačiau tyrimais įrodyta, kad jos atsitiktinai sutampa su skiepijimu, kai virusine respiratorine infekcija užsikrėtęs asmuo paskiepijamas paskutinio inkubacinio periodo dieną.

Efektyvumas – imunitetas susidaro tik prieš to sezono gripą. Apsaugo nuo susirgimų ir/arba rimtų komplikacijų. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro po 4-6 savaičių po skiepijimo.

Kam rekomenduojama skiepytis?

Skiepytis nuo gripo ypatingai rekomenduojama žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai yra:

- asmenims, dirbantiems su pacientais;
- vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms;
- nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutrūkimai jei susergama gripu;
- vaikams nuo 6 mėn. iki 23 mėn.;
- asmenims, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis;
- asmenims, esantiems 50-64 m. amžiaus (nes tose grupėse dažniausiai pasireiškia lėtinės ligos);
- asmenims, kurie dirba su dideliais žmonių srautais.

Kaip dar apsisaugoti?

Čiaudint/kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėstumo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min, jei jis pateko čiaudėjant užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra ne maža, pvz. sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridenkite burną sulenkta alkūne.

Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Todėl būtina reguliariai plauti rankas.

Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muilą ir vienkartinius popierinius rankšluosčius. Rankas reikėtų plauti apie 20–30 s., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10–15 s.

Rankas nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti čiaupą. Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgį, esant gripo sezonui papildomai pasisveikinus su kuo nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiant burną ranka.

Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei, todėl būtina nuolat periodiškai vėdinti patalpas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Ko nežinojome apie vaikščiojimą basomis – kaip tai veikia mūsų sveikatą? (6)

Vaikščioti basomis – retas malonumas ir netgi savotiška modernaus gyvenimo prabanga. Norintiesiems sustiprinti sveikatą ir bent trumpam išvaduoti savo pėdas iš batų kalėjimo – basakojų takai.

Menopauzė: kokių pokyčių tikėtis ir kaip juos palengvinti?

Menopauzė moterims neretai kelia nerimą. Ji siejama ne vien tik su fiziologiniais, bet taip pat ir su psichologiniais požymiais, kurie pasireiškia šiuo gyveimo periodu.

Per 10 minučių: šie pratimai greitai sugrąžins jums pageidaujamas kūno linijas (1)

Treniruotė, kurios neįmanoma atidėti vėlesniam laikui. Nors šiais metais vasara neskubėjo atvykti pas mus, o saldumynų virtuvėje buvo galima rasti dažniau, nei norėtume, vis tik pats laikas skirti laiko sau ir nustoti kūrus pasiteisinimus.

Žolininkė ir profesorius patarė, kaip susidžiovinti uogas

Šviežių uogų sezonas netrukus pasibaigs, bet jomis mėgautis galime ne tik vasarą. Tereikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kaip mėgstamiausias uogas sudžiovinti, kad jos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių.

Mitybos specialistė: nė viena mitybos teorija nėra tobula – kaip iš kiekvienos paimti tai, kas geriausia (4)

Ko tik nedarėme bandydami maitintis sveikiau – pirkome ekologiškus produktus, atsisakėme mėsos, pieno ir kiaušinių, vėliau – miltų ir cukraus, liovėmės maistą kepti ir virti, bet ar dėl to tikrai tapome sveikesni? Maisto technologė Raminta Bogušienė sako, kad nė viena mitybos teorija nėra tobula, ir siūlo iš kiekvienos paimti tai, kas geriausia.

Osteopatas V. Jankauskas: įdomu tai, kad ne visada skauda tą vietą, kuri yra problemiška (10)

Masažai gali daug – atpalaiduoti įtemptus raumenis, sumažinti skausmus, suteikti malonumo. Osteopatas Vytenis Jankauskas sako, kad rankomis galima padaryti dar daugiau – pagerinti laikyseną, suaktyvinti vidaus organų veiklą ar net išgydyti žvairumą.

Tik viena šio gėrimo skardinė per dieną gali padidinti tikimybę patirti insultą (7)

Tai plačiai žinoma tiesa, kad gerti gazuotus gėrimus yra nesveika. Bet ar žinojote, kad tai dar ir gali būti pavojinga jūsų sveikatai?

Mitybos specialistė: maisto derinimas tėra mitas! (6)

Netikėtos mitybos specialistų pastabos apie maisto derinimo svarbą.

Specialistai įspėja: netinkamai apdorotas maistas gali baigtis mirtimi!

Liepos mėnesį nuo listeriozės Lietuvoje mirė du asmenys.

Kaip gyvybinę energiją či panaudoti savo sveikatai gerinti? (6)

Švariausia iš visų energijos šaltinių – gyvybinė energija či. Kaip šią nematomą gamtos jėgą panaudoti savo sveikatos reikmėms, pasakoja Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto darbuotojas Liang'as Wenming'as (30 m.).