Požymiai, padėsiantys atpažinti, kad jums - gripas

Gripas – tai ūmi viršutinių kvėpavimo takų virusinė liga, kuri pasireiškia ūmiai, todėl dažnai pacientas gali įvardinti net tikslią dieną, kada prasidėjo simptomai.
© Shutterstock nuotr.

Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, šie susirgimai dažniausiai lengvi ir net be simptomų.

Gripo A viruso rezervuaras yra laukiniai ir naminiai vandens paukščiai, kiaulės, arkliai, jūros žinduoliai ir kt. Paukščių organizme gripo virusas dauginasi žarnyne ir nesukelia ligos simptomų. Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių.

Gripo virusai nuolat kinta dėl paviršinių antigenų kintamumo (H ir N), ir kai viruso kintamumo galimybės išsisemia, tuomet paplinta genetiškai naujas gripo virusas. Tokie virusai sukelia labai dideles epidemijas ir pandemijas.

Gripo infekcijai būdinga ūmi ligos pradžia, žmogui pakyla temperatūra iki 38,5ºC ar net daugiau. Pasireiškia raumenų skausmas, galvos ir gerklės skausmai, apima silpnumas ir kamuoja sausas kosulys. Taip pat gali atsirasti sloga, perštėti akis, padidėti jų jautrumas šviesai.

Rečiau, tačiau pasitaikantys simptomai: šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas.

Gripo simptomai trunka 2-3 dienas, bet ne ilgiau nei 7 dienas. Simptomai nyksta palengva, tačiau kosulys ir bendras silpnumas gali likti kelias savaites.

Paprastai infekcinis šaltinis būna sergantis žmogus. Visgi epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacinio periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai skiriasi pirmomis ligos dienomis. Dažniausiai suaugusiems užkrečiamasis periodas sudaro 5-7 dienas, o vaikams - 10 dienų ir daugiau.

Gripu užsikrečiama kalbant, kosėjant, čiaudint apie žmogų susiformuoja aerozolis, kurį sudaro įvairaus dydžio dalelės. Didesnės dalelės ore apie 1 metro atstumu nuo šaltinio išsilaiko trumpą laiką. Smulkesnės dalelės greitai išgaruoja ir išdžiūvusioje formoje lėtai nusėda ant aplinkos daiktų. Gripo virusas patenka į kitą imlų organizmą per nosies gleivinę, burną ir akių gleivinę, pvz. neplautomis rankomis patrinant akį.

Gripo sezono pikas būna gruodžio bei vasario mėnesiais, todėl kasmet rudeniui įpusėjus rekomenduojama skiepytis.

Lietuvoje vakcinos nuo gripo yra sudarytos iš inaktyvuoto suskaldyto viruso, todėl vakcinos yra gana saugios. Kartais pasitaiko vietinių reakcijų, tačiau jos būna lengvos ir praeina be gydymo. Anot Vilniaus visuomenės biuro specialistų, kartais infekcija prasideda po skiepijimo, tačiau tyrimais įrodyta, kad jos atsitiktinai sutampa su skiepijimu, kai virusine respiratorine infekcija užsikrėtęs asmuo paskiepijamas paskutinio inkubacinio periodo dieną.

Efektyvumas – imunitetas susidaro tik prieš to sezono gripą. Apsaugo nuo susirgimų ir/arba rimtų komplikacijų. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro po 4-6 savaičių po skiepijimo.

Kam rekomenduojama skiepytis?

Skiepytis nuo gripo ypatingai rekomenduojama žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai yra:

- asmenims, dirbantiems su pacientais;
- vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms;
- nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutrūkimai jei susergama gripu;
- vaikams nuo 6 mėn. iki 23 mėn.;
- asmenims, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis;
- asmenims, esantiems 50-64 m. amžiaus (nes tose grupėse dažniausiai pasireiškia lėtinės ligos);
- asmenims, kurie dirba su dideliais žmonių srautais.

Kaip dar apsisaugoti?

Čiaudint/kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėstumo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min, jei jis pateko čiaudėjant užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra ne maža, pvz. sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridenkite burną sulenkta alkūne.

Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Todėl būtina reguliariai plauti rankas.

Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muilą ir vienkartinius popierinius rankšluosčius. Rankas reikėtų plauti apie 20–30 s., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10–15 s.

Rankas nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti čiaupą. Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgį, esant gripo sezonui papildomai pasisveikinus su kuo nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiant burną ranka.

Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei, todėl būtina nuolat periodiškai vėdinti patalpas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata

Botulino toksinas – prieš migreną

Apie tai, kad botulino toksinas tinka lyginti raukšlėms, žinome jau seniai. Pasirodo, jis gali kur kas daugiau. Tarkim, padėti kenčiantiesiems nuo nepakeliamų galvos skausmų.

Panikos atakos – kaip padėti sau ar artimajam

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus.

Mitybos specialistės verdiktas: kurie miltai yra geriausi (10)

Negalime skųstis miltų pasiūla – prekybos lentynose jų gausu įvairių rūšių. Tik kuriuos pirkti, kurie sveikesni – štai kur klausimas.

5 trenerės patarimai tobulam pilvo presui

Sporto specialistai pastebi, kad po didžiųjų pavasario švenčių sporto klubuose itin pagausėja žmonių. Jie tarsi „pabunda“ po žiemos miego ir savo kūnus – ypač pilvo presą – nori kuo greičiau paruošti šiltajam sezonui.

Riebalai – senėjimą stabdantis stebuklas (7)

Senėjimą stabdančios gyvensenos guru Tjorbjörg Hafsteisnsdóttir išvardija net 10 priežasčių, kodėl nereikėtų atsisakyti riebalų.

Nepriaugti svorio per Velykas – misija įmanoma

Jau šį sekmadienį – Velykos. Žinau, kad daugeliui besirūpinančių savo kūno linijomis moterų, tai – nerimą keliantis metas. Galbūt šis metas ne toks pavojingas kaip kalėdinis laikotarpis, tačiau aš gerai prisimenu, kaip man neramu darydavosi nuo bet kokių švenčių, kur kad valgymas tęsis ilgiau nei vieną dieną.

Penki mitai apie avižų dribsnius

Greitėjantis gyvenimo tempas, deja – nori nenori – verčia rinktis greitą maistą. Tačiau „greitas maistas“ ir „nesveikas maistas“ daugeliui yra tapačios sąvokos.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Martynas Norkus: „Pasiūlęs britei sumažinti krūtis, likau nesuprastas“

Nors krūtų didinimas yra viena dažniausių operacijų Lietuvoje, „Estetinės chirurgijos centro“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Martynas Norkus teigia, kad Lietuvoje atliekamos operacijos yra gerokai konservatyvesnės lyginant su Vakarų Europa ir ypač su Amerika.

Intymi plastika išsprendžia ne tik seksualines, bet ir psichologines problemas (9)

Dėl nevisaverčio intymaus gyvenimo metų metus, o kartais netgi dešimtmečius kenčia daugybė moterų.

Vis neprisiruoši permainoms ir atidėlioji lieknėjimą? Čia rasi atsakymą, kodėl

Ar kada susimąstėte, kodėl taip sunku imtis pokyčių? Rodos, taip seniai norime sulieknėti, pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, bet... vis neprisiruošiame. Kaltiname save valios, laiko ar dar nežinia ko neturėjimu.

Vėžio išvengusi 24 m. Gabija: o juk galėjo viskas baigtis tragiškai

Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų.

Kokia yra Sandros Daukšaitės-Petrulėnės gražios figūros paslaptis? (17)

Prie socialinės akcijos „Savaitė be cukraus“ prisijungusi Sandra Daukšaitė–Petrulėnė pribloškė mitybos įpročiais.

Prof. dr. R. Stukas: 3 gudrybės, kaip valgyti daugiau daržovių

Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas.

20 kg netekusi Audronė: turiu receptą dailioms kūno linijoms (35)

Šarmu ir energija trykštanti vadybos specialistė dalijasi išskirtine lieknėjimo istorija.

Menopauzė – neišvengiama, bet prisijaukinama (1)

Menopauzės metu sumažėja estrogenų gamyba. Kai tai nutinka, daug pokyčių įvyksta ir moters organizme, daugelis jų nelaukiami: sutrinka mėnesinių ciklas, jos tampa nereguliarios, kol visai išnyksta. Jaučiami karščio pylimai, nuotaikų svyravimas, gali pastorėti balsas ir padidėti veido plaukuotumas.