Ką kūno skausmai byloja apie jūsų jausmus ir emocijas?

 (2)
Ką apie fizinių negalavimų ir psichologinių problemų sąsajas mano psichosomatikai.
Ką kūno skausmai byloja apie jūsų jausmus ir emocijas?
© Fotolia nuotr.

Galva. Neretai galvos skausmų priežasti yra baimė, savigrauža, nevisavertiškumo jausmas. Nuolatine migrena dažniausiai skundžiasi seksualinių problemų turinčios moterys.

Akys. Akių ligos praneša, kad pernelyg dažnai pykstate ir nirštate ant viso pasaulio taip, kad net nebenorite jo matyti. Pasistenkite nusiraminti.

Ausys. Ausų ligos - tai požymis, kad esate pernelyg egocentriška ir negirdite, ką jums nori pasakyti aplinkiniai. Ausų uždegimu itin dažnai serga tie vaikai, kurių namuose girdimi barniai.

Nosis. Slogos ir kitokios nosies srities bėdos dažnai prasideda, jei esate dėl ko nors įsižeidę, jaučiatės nepakankamai vertinama. Aukščiau nosį.

Gerklė. Tai ženklas, kad bijote išsakyti savo nuomonę, paprieštarauti stipresniems už jus.

Dantys. Dantis dažnai skauda tiems, kurie niekaip negali apsispręsti. Kuo sunkiau priimti sprendimą, tuo stipresni dantų skausmai kamuoja.

Širdis. Širdies ligos ir skausmai rodo, kad žmogui teko pernelyg daug išgyventi, patirti stresą - nesvarbu, ar jį sukėlė labai didelis džiaugsmas ar didelis skausmas. Reikėtų atsipalaiduoti, perjungti mintis.

Plaučiai. Jų ligos rodo liūdesio perteklių, polinkį į depresiją, melancholiją. Ne veltui elegiški poetai taip dažnai sirgdavo džiova.

Skrandis. Skrandžio skausmai rodo baimę, nutylėtas „nurytas" problemas, neišsakytus rūpesčius, nerealizuotus norus. Tai ambicingų perfekcionistų ligos.

Kepenys. Šios srities negalavimai kamuoja žmones, kurie ilgai nešioja pyktį, nesugeba atleisti, pamiršti skriaudos.

Blužnis. Blužnies ligomis sergama, kai žmogus dažnai patiria blogą nuotaiką, pyktį, yra dirglus, jį persekioja įkyrios, dažnai beprasmės mintys.

Tulžis. Šios srities ligomis dažniausiai serga kerštingi, pikti žmonės.

Inkstai. Inkstų ligas sukelia nuobodulys ir savikritiškumas. Reikėtų į gyvenimo nesėkmes reaguoti kiek lengviau, susirasti įdomesnės veiklos.

Šlapimo pūslė. Ši dažnai streikuoja dėl baimės. Ne veltui žmonės ar gyvūnai iš baimės apsišlapina.

Nugara. Šios srities skausmai kamuoja, kai žmogus jaučiasi netvirtai - jam trūksta finansinio stabilumo ar emocinio palaikymo.

Kojos. Kojų skausmus ar ligas sukelia ateities baimė. Tai tarsi ženklas, kad nedrįstate žengti kažkokio žingsnio į priekį.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Graži ir sveika

Kaip seksas susijęs su šlapimo pūslės uždegimu (pasakoja medikas) (17)

Daugeliu atvejų šlapimo pūslės uždegimo - cistito - priežastimi yra apatinių šlapimo takų bakterinė infekcija. Daugiau nei 50% moterų per visą savo gyvenimą suserga cistitu.

Stebėkite šlapimą ir užkirskite kelią rimtoms ligoms

Jūsų šlapimas gali atskleisti daugybę sveikatos sutrikimų, signalizuoti įvairias infekcijas ar informuoti apie netinkamą mitybą. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius spalvos ar kvapo pakitimus.

5 įpročiai, kurie sendina ir labiausiai atsispindi veide (5)

Amžius pirmuosius įrašus daro mūsų veide, tad prisiminkime, kas jam kenkia labiausiai.

Juoko raukšles sumažins keli pratimai (3)

Kas nulemia skruostų deformacijas? Kaip tai panaikinti?

Į stresą pažvelkite iš kitos pusės. Interviu su psichologu (4)

Spartėjant gyvenimo tempui, susiduriame su darbų gausa, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos, o nuolatinis skubėjimas sukelia stresą, kurį vėliau ima lydėti nuolatinis nerimas. Visgi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologo doc. dr. Aido Perminas sako, kad, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. Apie stresą ir visa, kas su juo susiję - šiame interviu.

Apie senėjimą - kitaip, arba kodėl to paties amžiaus moterys atrodo skirtingai (9)

Apie senatvę ankščiau ar vėliau susimąstome visi – vieni visais būdais stengiasi nuo jos „pabėgti“, kiti senėjimo procesą priima natūraliai, kai kas mėgaujasi matomais pasikeitimais veide. Kiti skundžiasi su amžiumi atsiradusiomis ligomis, skausmais, veido bei kaklo deformacijomis.

Aukštas kraujospūdis: kas tai yra, kuo gresia ir kaip gydyti (1)

Žmonės dažnai skundžiasi „aukštu spaudimu“. Ar jis pavojingas?

Ką daryti, jei plaukų išslenka vis daugiau? (10)

Suaugęs žmogus vidutiniškai turi 100-150 tūkstančių plaukų, iš kurių 50–100 išslenka kasdien. Tai natūralu, tačiau ką daryti, jei plaukų išslenka vis daugiau?

Griauname mitus apie karpas (12)

Visi esame girdėję, kaip kažkam pavyko išsigydyti karpas keistu, jokiais medicinos tyrimais nepagrįstu būdu. Jei pamatome ant draugės vaiko rankytės pūpsant tokį nemalonų darinį, šia informacija draugiškai pasidalijame.

Jei užkietėjo viduriai (2)

Juozo Vasiliausko knygoje „Žolininko patarimai“ rašoma, kaip kovoti su užkietėjusiais viduriais. Užkietėjus viduriams jis siūlo išbandyti įvairius užpilus. Galbūt jūs išsirinksite jums labiausiai tinkantį ir padedantį.

Nagai išduoda ligas - sužinokite, kokias (9)

Žvilgterkime į savo nagus - galbūt pavyks užbėgti tam tikroms ligoms už akių.

Karpos: ką verta žinoti kiekvienam (46)

Atšilus orams, žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus dėl ant įvairių kūno vietų esančių karpų, kurios, nusimetus šiltus drabužius, ima trukdyti. Kol kas neaišku, kodėl išnaikintos karpos kartais vėl atsiranda ir ar ne todėl tiek daug liaudiškų patarimų, kaip jas gydyti. Tačiau atsiradus karpoms, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.

Ko nežinote apie senėjimą ir ką daryti, kad veidas nesudribtų (18)

Apatinė veido dalis, dar kitaip vadinamasis „jaunystės“ kampas (1 pvz.) ir taisyklingas kaklo fiziologinis linkis (2 pvz.) yra jaunystės atspindys.

Kaip paskatinti plaukų augimą (2)

Plaukams skirti maisto papildai gali padėti jūsų plaukams augti greičiau. Juk kiekviena norime būti patraukli, nepriklausomai nuo to, koks mūsų plaukų tipas.

Profesorius pasakoja, ką reikia žinoti apie hemorojų (8)

Hemorojus – labai dažna liga, kuri daugelio suprantama kaip „nešvengiama būtinybė“ ir apie kurią daugelis vengia garsiai kalbėti.
Tr rgs. 28d.
7°...17°
Kt rgs. 29d.
10°...19°
Pn rgs. 30d.
14°...20°
Št spa. 01d.
12°...18°
Sk spa. 02d.
11°...17°