Kartais kelionėms nereikia nei lagamino, nei bilieto – pakanka atverti virtuvės duris. Skirtingų šalių skoniai gali atsidurti jūsų lėkštėje vos per vieną vakarą, o pažįstami ingredientai virsta visai naujais patiekalais. Šį kartą siūlome leistis į trumpą, bet įkvepiančią kulinarinę kelionę aplink pasaulį – nuo Prancūzijos iki Indijos.
Prancūzija. Legendinė svogūnų sriuba
Sakoma, kad svogūnų sriuba yra tikrų tikriausias Prancūzijos kulinarinio paveldo lobis. Gastronominės šio patiekalo šaknys siekia Romos imperiją. Tada, daugiau nei prieš 8000 metų, svogūnų sriuba patiekta pirmąsyk. O tokia, kokia dabar siūloma bene visose Paryžiaus kavinėse, ji tapo maždaug XVIII amžiuje.
Patys prancūzai pasakoja, kad šios sriubos receptas sukurtas valdant karaliui Liudvikui XIV. Kartą, kai šis alkanas grįžo iš varginamos elnių medžioklės, namuose nebuvo jokio kito maisto, tik svogūnų, sviesto ir šampano, tad karaliaus teta, neturėdama kitos išeities, sukrėtė visus turėtus produktus į katilą ir išvirė gardžiausią sriubą. Ji Prancūziją garsina iki šių dienų. Ar ši istorija tikra, ar vis dėlto – legenda, nežino niekas, tačiau pasigaminti prancūziškos svogūnų sriubos yra paprasta ir tikrai verta.
4 porcijoms reikės:
800 g svogūnų
2 skiltelių česnako
2 laurų lapų
50 g nesūdyto sviesto
1/3 stiklinės miltų
2 l jautienos sultinio
250 ml sauso baltojo vyno
2 šakelių čiobrelių
druskos ir pipirų pagal skonį
1 prancūziško batono
1 a. š. parmezano ar kito kietojo sūrio
Gaminimas:
Svogūnus pirmiausia perpjaukite per pusę, tada susmulkinkite griežinėliais. Didesniame puode storu dugnu išlydykite sviestą, sumeskite svogūnus ir pamaišydami kepkite ant mažos ugnies apie 20 minučių. Tada sudėkite sutrintas česnako skilteles ir dar kelias minutes pakaitinkite. Jei norite stipresnės karamelizacijos, pradėję kepti įdėkite šaukštelį cukraus.
Sumeskite čiobrelius, laurų lapus, įberkite druskos ir pipirų. Toliau kepinkite svogūnus ant labai nedidelės ugnies apie valandą – kol švelniai parus, sukris ir taps aromatingi. Tada nuolat maišydami suberkite miltus. Po minutės maža srovele, iš lėto supilkite jautienos sultinį ir vyną. Luktelkite, kol užvirs. Vėl gerai išmaišykite, išimkite laurų lapus ir virkite ant mažos ugnies dar apie pusvalandį.
Batoną supjaustykite. Riekeles sudėkite į sviestiniu popieriumi išklotą skardą ar ant kitos nepridegančios dangos, pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir 10 minučių paskrudinkite. Tada įtrinkite česnaku, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apiberkite parmezanu ar kitu kietuoju sūriu, pašaukite atgal į orkaitę ir kepkite, iki sūris išsilydys.
Išpilstykite sriubą į dubenėlius, į kiekvieną įdėkite vieną ar dvi riekes kepto prancūziško batono. Užberkite dar šiek tiek sūrio.
Meksika. „Nacho‘s ypatingieji“
Meksikietiški kukurūzų traškučiai (nachos) – bene populiariausias jau klasika tapęs Tex Mex užkandis. Jo kilmės vieta – Pjedras Negrasas (Piedras Negras), Koahuila (Coahuila), Meksika. Kai 1943-iaisiais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, amerikiečių kariai buvo dislokuoti Fort Dunkano bazėje, jų žmonos įsigyti skanesnio ir pigesnio maisto dažniausiai keliaudavo į visai šalia esančią Meksiką. Prieš grįždamos, moterys sustodavo užkąsti vietos kavinukėse. Vienos jų – „El Nacho“ – savininkas Ignacio Anaya, pritrūkęs produktų, pirmąsyk pagamino šį užkandį. Vyras trikampiais supjaustė tortilijas, jas pakepino, apibėrė čederiu, pašildė ir pagardino kapotomis Chalapos aitriosiomis (vadinamosiomis jalapeno) paprikomis. Paklaustas, kaip šis patiekalas vadinasi, atsakė: „Nacho‘s ypatingieji“ („Nacho‘s especiales“) – pagal savo pravardę ir kavinės pavadinimą.
Kalbos apie šį paprastą, tačiau kvapnų ir gardų užkandį pasklido itin greitai. Išpopuliarėjęs Ignacio Anaya pradėjo dirbti prabangiame restorane, jame garsieji kukurūzų traškučiai pagal originalų receptą gaminamas iki šiol. Vėliau šio užkandžio kūrėjas atidarė savo restoraną. 1954 m. receptas buvo išspausdintas receptų knygoje.
Paprastai tiesiog načios vadinamo užkančio variacijų yra daug ir įvairių, kiekviena šeimininkė gali sukurti savitą – pridėdama mėgstamų produktų ar prieskonių. Siūlau paragauti tą, kurį gaminu aš.
Reikės:
1 pakelio kukurūzų traškučių
300 g jautienos faršo
3 v. š. konservuotų kukurūzų
5 v. š. konservuotų raudonųjų pupelių
1 vidutinio dydžio svogūno
3 v. š. konservuotų Chalapos (vadinamųjų jalapeno) aitriųjų paprikų
2 v. š. grietinės
3 v. š. pomidorų padažo
300 g tarkuoto čederio
1 a. š. rūkytos paprikos (miltelių)
1 a. š. maltų kuminų
1/2 a. š. aitriosios paprikos (miltelių)
druskos pagal skonį
1 v. š. alyvuogių aliejaus
Gaminimas:
Ant keptuvės įkaitinkite aliejų, sukrėskite faršą ir šiek tiek pakepkite. Tada sudėkite smulkintus svogūnus, rūkytą ir aitriąją paprikas, maltą kuminą ir druską. Kai faršas bus beveik iškepęs, sumeskite kukurūzus, pupeles ir dar šiek tiek pakepkite.
Į kepti skirtą molinį ar stiklinį indą sudėkite kukurūzų traškučius. Ant jų tolygiai paskirstykite iškeptą faršą. Sukrėskite ir šaukštu paskleiskite grietinę bei pomidorų padažą, apiberkite Chalapos paprikomis, tarkuotu čederiu ir pašaukite į įkaitintą orkaitę. Palikite joje, iki visiškai išsilydys sūris.
Man skaniausia pagardinti šį patiekalą nuostabiąja gvakamole.
Reikės:
1 didelio prinokusio avokado
5 slyvinių pomidoriukų
1/2 nedidelio raudonojo svogūno
2 a. š. citrinos sulčių
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
Gaminimas:
Perpjaukite perpus avokadą, išimkite kauliuką. Minkštimą sutrinkite šakute.
Smulkiai supjaustykite pomidorą ir raudonąjį svogūną, sumaišykite su avokado mase. Pagardinkite citrinos sultimis, druska ir maltais juodaisiais pipirais. Išmaišykite.
Izraelis. Rytietiškas humusas
Nors humuso gastronominės šaknys – Egipte, šis užkandis itin populiarus Izraelio virtuvėje. Beje, šioje šalyje be galo populiarios ir humuso užkandinės (humussiyah). Sakoma, kad 93 proc. izraeliečių šį patiekalą valgo bent kartą per savaitę.
Kada žmonės pradėjo gaminti humusą, tiksliai pasakyti neįmanoma, tačiau jis laikomas vienu seniausių pasaulio patiekalų. Teigiama, kad pirmieji šiuo užkandžiu mėgavosi Egipto ir Levanto gyventojai, tačiau receptas pirmąsyk užrašytas XIII a. Kaire.
Humusas – tikrasis šios užtepėlės pavadinimas yra „hummus bi tahina“, o žodis „hummus“ reiškia „avinžirnis“ – gali būti patiekiamas ir kaip užkandis, ir kaip pagrindinis patiekalas. Izraelyje tradiciškai valgomas su pita, tačiau ne mažiau skanu ir užteptas ant riekės prancūziško batono ar čiabatos.
Reikės:
100 g džiovintų avinžirnių
2 v. š. avinžirnių nuoviro
2 v. š. sezamų pastos (tahinio)
1 skiltelės česnako
1 v. š. citrinos sulčių
3 v. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
druskos ir pipirų pagal skonį
žiupsnelio aitriosios paprikos (miltelių)
žiupsnelio maltų kuminų
žiupsnelio rūkytos paprikos (miltelių)
Gaminimas:
Avinžirnius nuplaukite, sumeskite į dubenį, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite per naktį brinkti.
Užkaiskite puodą vandens, įberkite druskos. Sumeskite brinkintus nusausintus avinžirnius ir valandą ar pusantros virkite ant mažos ugnies. Kai išvirs ir atvės, pašalinkite luobeles. Tada suberkite avinžirnius į trintuvo indą. Sukrėskite sezamų pastą, įdėkite skiltelę česnako, suberkite druską, maltus juoduosius pipirus, kuminus ir aitriąją papriką, supilkite citrinos sultis, avinžirnių nuovirą ir aliejų. Sutrinkite trintuvu iki vientisos masės.
Sukrėskite humusą į dubenį, pašlakstykite alyvuogių aliejumi ir apiberkite rūkyta paprika. Galite papuošti įvairiais žalumynais, avinžirniais ar pekaninių karijų riešutais.
Indija. Daržovių samosos
Iš Persijos kildinamos samosos X–XIII a. paplito po Artimuosius Rytus ir Pietų Aziją, o dar IX a. buvo pagerbtos persų poeto Ishaqo al-Mawsilio poemoje. Na, o pirmieji rašytiniai šio patiekalo receptai randami X–XIII a. knygose.
Į Indiją samosas XIII–XIV a. atvežė Centrinės Azijos prekybininkai. Nuo tada šis patiekalas yra neatsiejama tradicinės indų virtuvės dalis.
Tešlai reikės:
350 g miltų
1 v. š. manų kruopų
80 g lydyto sviesto
150 ml vandens
1 a. š. druskos
Įdarui reikės:
3 didelių bulvių
150 g šviežių arba šaldytų žaliųjų žirnelių
1 nedidelio raudonojo svogūno
1/2 ankšties aitriosios paprikos
3 v. š. citrinos sulčių
kelių šakelių šviežių kalendrų
šakelės mėtų
1 a. š. maltų kuminų
1 a. š. ciberžolės
druskos ir pipirų pagal skonį
Gaminimas:
Tešla. Miltus, manų kruopas ir druską sumaišykite. Supilkite skystą lydytą sviestą ir gerai išmaišykite rankomis. Tada supilkite šiltą vandenį ir suminkykite vientisą tešlą. Uždenkite ir palikite 1 valandą pastovėti.
Įdaras. Išvirtas bulves sutrinkite šakute iki vientisos masės. Nuplikykite žaliuosius žirnelius. Smulkiai sukapokite raudonąjį svogūną, kalendrų ir mėtų lapelius.
Visus įdaro komponentus sumaišykite, pagardinkite prieskoniais, supilkite citrinos sultis.
Tešlą padalykite į maždaug 20 dalių, iš kiekvienos iškočiokite stačiakampį. Į tešlą sudėkite įdarą ir formuodamos kūgį drėgnais pirštais užspauskite kraštus.
Gilioje keptuvėje, puode ar gruzdintuvėje įkaitinkite aliejų. Pyragėlius gruzdinkite, iki šie įgaus auksinį atspalvį.
