Beata Nicholson: vasario 16-ąją ant stalo – tarpukario receptai

Kulinarijos laidų ir knygų autorė Beata Nicholson kviečia Vasario 16-sios šventimui pradėti ruoštis jau dabar.

„Šimtmečio vasario 16-oji – tai yra tokia data, kuri mūsų gyvenime bus tik vieną kartą. O juk tie dalykai, kurie mums nutinka tik kartą gyvenime, yra ypatingi, nepakartojami. Mes visi galime, turime ir net privalome tą datą pažymėti. Nes tik tada, kai esame taikoje, meilėje su savo šalimi, galime būti produktyvūs ir laimingi jos piliečiai. Ir nebūtina sugalvoti kokį pokylį ar banketą, svarbiausia širdyje jausti pakylėjimo momentą“, – sako Beata Nicholson.

Garsi moteris negali pasakyti, kada ir kaip lietuviškumo jausmas prasideda, nes jis tiesiog yra gyvenimo dalis.

„Ruošdamasi 100-mečiui ieškojau įkvėpimo praeityje, perskaičiau daug tarpukario Lietuvos spaudos ir galiu pasakyti, kad ir tuomet, ir dabar ši šventė yra labai svarbi. Antai, 1937 metų „Šeimininkės“ numeryje skaičiau, kad vasario 16-oji yra labai svarbi diena ir ją turėtume švęsti taip pat kaip gimtadienius, jubiliejus, Kalėdas, naujuosius metus ir Velykas.

Nors tiek metų praėjo, tačiau niekas nepasikeitė ir tikiuosi, kad žmonės jaučia tą patį. Galima šią šventę padaryti visokią – galima dalyvauti įvairiuose renginiuose, galima išsikelti vėliavą ir pajusti ypatingą jausmą, galima šeimos nariams, artimiesiems, giminaičiams surengti šventinius pusryčius ar pietus ir susiburti, kaip mes susiburiame per Kalėdas ar Velykas. Kaip švęsti - kiekvieno individualus sprendimas, tačiau svarbu tą dieną švęsti, o ne minėti. Tradicijas kuriame patys, galbūt kaip tik šiemet ir aš, ir jūs pradėsite kurti savo Vasario 16-osios šventimo namuose tradicijas“, - sako tinklaraščio beatosvirtuve.lt autorė ir dalijasi pamėgtais tarpukario receptais.

Ruginis meduolis

Asmeninis archyvas

Rugiai nuo seno buvo kiekvieno lietuvio virtuvės pagrindas. Daug skaidulų turinčius malonaus skonio miltus vertino ne tik kaimo žmonės – pavyzdžiui, senieji šaltiniai mini, kad ruginė duona buvo vienas mėgstamiausių Maironio valgių. Deja, ruginis meduolis dabar nepelnytai pamirštas, nors tarpukario spaudoje jo receptų yra įvairiausių. Šį prieskoniais kvepiantį meduolį gaminome su medumi, todėl jis dar sveikesnis. Užsiplikykite arbatos ir mėgaukitės tradiciniu kepiniu.

Reikės:

300 g visų grūdo dalių ruginių miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
1 šaukštelio meduolių prieskonių
3 kiaušinių
200 g grietinės
120 g sviesto ir dar šiek tiek formai patepti
150 g medaus
80 g cukraus
100 g graikinių riešutų ir dar šiek tiek papuošti
3 šaukštų miltelinio cukraus
1 citrinos sulčių
džiovintų spanguolių papuošti

Kepame meduolį:

1. Dubenyje sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius ir prieskonius.
2. Kitame dubenyje kiaušinius lengvai suplakame su grietine. Supilame į dubenį su miltais ir išmaišome.
3. Mažame puodelyje ištirpiname sviestą ir medų, supilame viską į tešlą, išmaišome.
4. Į nedidelę keptuvę suberiame cukrų ir jokiu būdu nemaišydami pakaitiname, kol jis ištirps ir pradės karamelizuotis.
5. Į tešlą supilame karamelizuotą cukrų, suberiame pasmulkintus graikinius riešutus. Išmaišome.
6. Paruoštą tešlą supilame į sviestu pateptą kepimo formą ir kepame iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje 30–35 minutes. Iškepusį meduolį paliekame atvėsti.
7. Gaminame glajų: miltelinį cukrų sumaišome su vienos citrinos sultimis. Glajus turi būti vidutinio tirštumo.
8. Meduolį apliejame glajumi, papuošiame graikiniais riešutais ir džiovintomis spanguolėmis. Skaniausias su arbata.

Moliūgų sklindžiai

Asmeninis archyvas

Būtent tarpukariu prasidėjo taip vadinama daržovių propaganda, iki tol daržovės, vaisiai, uogos nebuvo ypatingai vertinami. Mat lietuviška virtuvė ilgai buvo vertinama pagal maisto gausumą ir sotumą, o ne pagal jo įvairovę ar įmantrumą, tad tarpukariu dėta nemažai pastangų siekiant įtikinti skeptikus, kad prie lietuviškų lašinių tinka ne tik juoda duona, bet ir daržovės! Labai apsidžiaugiau, kai radau ir išbandžiau šį senovinį arbūzų (taip anais laikais buvo vadinami moliūgai!) sklindžių receptą. Skanu, sotu, puikiai tinka šventiniams Vasario 16-osios pusryčiams ir visiems kitiems ilgiems savaitgalio rytams.

Sklindžiams (4-6 porcijoms) reikės:

400 g tarkuoto moliūgo
1 stiklinės pieno
200 g viso grūdo kvietinių miltų
2 kiaušinių
žiupsnio druskos
1 šaukštelio cukraus
saulėgrąžų aliejaus kepimui
Padažui reikės:
200 g šaltai rūkytos kiaulienos šoninės
1 smulkiai pjaustyto svogūno
2 žiupsnelių kmynų
10 g sviesto

Gaminame sklindžius:

1. Pirmiausiai pasiruoškite patį nuostabiausią pagardą blynams - keptuvėje pakepinkite smulkiai supjaustytą šoninę iki kol ji taps traški. Suberkite smulkintą svogūną ir kepinkite jį iki auksinės spalvos. Ir tik nepamirškite pabaigoje padažą paskaninti keliais žiupsniais kmynų – būtent kmynai yra svarbiausias šio recepto ingredientas!
2. Į didesnį dubenį supilkite miltus, druską, cukrų ir viską užplikykite pakaitinto pieno stikline, įmuškite 2 kiaušinių trynius ir viską išmaišykite.
3. Kiaušinių baltymus išplakite iki putų ir taip pat supilkite į tešlą. Moliūgą smulkiai sutarkuokite ir įmaišykite į tešlą. Tešlą maišykite tol, kol ji taps vientisa.
4. Blynelius kepkite aliejumi pateptoje keptuvėje, tik nepadauginkite - aliejaus reikės labai nedaug. Blynelius valgykite karštus su šiltu pagardu.
Daugiau idėjų iš tarpukario Lietuvos receptų knygų rasite naujausiame „Beatos virtuvė“ žurnalo numeryje ir LRT laidose „Beatos virtuvė“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis