Skaitomiausi šių dienų tekstai:
- Alina Orlova: jaučiau, kad nesugebu susitvarkyti su tuo, kas vyksta
- R. Vanagaitė: prie laisvų normalių vienišių eilutė stovi, o brandi moteriškė joje yra paskutinė
- 5 idėjos, kaip mažą kambarį paversti didesniu
- Grožio dosjė. R. Martens: balta oda – pati gražiausia, nereikia skrudintis!
- Salotos su rūkyta žuvimi
Flirto galia
Greičiausiai tik Prancūzijoje galima išvysti tokį vaizdą: prasilenkdamas perėjoje elegantiškas vyriškis pasižiūri žaviai nenusakomo amžiaus moteriaiį akis ir taria: „Jūsų labai graži šypsena...“ Taria ir nueina. Jam nieko iš jos nereiki, tiesiog pastebėjo grožį ir tai pasakė. Moteris pasijuto nepakartojama ir nuėjo toliau per gyvenimą su šypsena.
Vilniuje tai nutinka... beveik niekada. Savo gimtajame mieste aš, kaip ir daugelis mano bendraamžių, jaučiuosi tarsi nematoma. Susipažinkime: gimiau Vilniuje praėjusiame amžiuje, man seniai nebe 20 metų, tiksliau – jau dukart tiek. Šeštus metus gyvenu Prancūzijoje, stebiu prancūzus, jų art de vivre – meną gyventi – ir mokausi ragauti būtį pagal jų taisykles. Aplink – daug įkvepiančių pavyzdžių.
Viliotinis – 70-ies
Iki ryto su prancūze Jacqueline (šiai moteriai – jau beveik 70 metų, bet atrodo ne vyresnė kaip 55-erių, nors jai nedaryta jokių plastinių operacijų, neleista botulino) geriu šampaną ir mokausi iš jos gyventi, būti moterimi.
Stebiu, kaip 69-ojo Jacqueline gimtadienio proga kiek jaunesnės jubiliatės draugės, pasipuošusios tik vyriškais marškiniais, skrybėlėmis, juodomis kojinėmis ir aukštakulniais, prieš pilną salę svečių šoka erotinį šokį pagal filme „9 ½ savaitės“ skambančią Joe Cockerio dainą. Jokio vulgarumo, jokios beskonybės. Jaunatviškų judesių ir figūros šešiasdešimtmetėms galėtų pavydėti jaunos šokėjos.
Prancūzė visais savo gyvenimo tarpsniais pirmiausia yra moteris, o tik paskui – žmona, mama, senelė...
Repeticijos truko net kelis mėnesius. Jacqueline jausdavosi beveik įžeista, kai jos draugės, su kuriomis kasdien eina pasivaikščioti – po kelis kilometrus (ilgi pasivaikščiojimai – viena prancūzių jaunystės ir lieknumo priežasčių), du kartus per savaitę kažkur vis dingdavo. Šį pasirodymą draugės uoliai slėpė. Taigi erotinis šokis buvo staigmena ne tik jubiliatei, svečiams, bet ir teisėtiems šokėjų vyrams.
O gimtadienio dovana kelionė į Kubą yra sukaktuvininkės gyvenimo svajonės išsipildymas. Jacqueline puikiai supranta, kad jos laikrodis sukasi greičiau, kad laiko lieka vis mažiau, todėl gyvenimą ragauja su pasimėgavimu, godžiai. Ir niekada nesako, kad kažkam yra per sena. Kadangi pensija nedidelė, o gerai gyventi, keliauti, lankytis restoranuose mėgsta, Jacqueline nesidrovi retkarčiais padirbėti padavėja – kelis vakarus per savaitę aptarnauja vestuvių pobūvius ir kitas iškilmes.
Procedūros senelių namuose
Mano bandymai skųstis, kad kartais jaučiuosi nebejauna, jai kelia juoką. „Prancūzai turi posakį: „Sename puode skanesnė sriuba verda.“ Gal ne veltui romėnų poetas Ovidijus tvirtino, kad geriausia meilužė yra 35-erių–40-ies metų moteris. Būdama tavo amžiaus pagaliau tapau tuo žmogumi, kuriuo visada norėjau būti, nustojau teisti save ir kitus, išmokau pasakyti „ne“, ėmiau save mylėti, lepinti ir semti visus gyvenimo malonumus. Avėk aukštakulnius, kol sąnariai leidžia, dažykis lūpas raudonai ir neslėpk dekoltė, kol kaklas išduos, kiek tau iš tikrųjų yra metų“, – moko mane Jacqueline.
Kad prancūzės nenustoja jaustis moterimis net ir sulaukusios labai garbingo amžiaus, supratau tik įminusi paslaptį, kur kiekvieną trečiadienio popietę lankosi mažo provincijos miestelio kosmetologė ir kirpėja. Jos vyksta į senelių namus atlikti grožio procedūrų 85–95-erių metų senjoroms. Net ir toms, kurios geba judėti tik su invalido vežimėliu, rūpi manikiūras, depiliacija, antakių dažymas, kirpimas.
Ištikima, bet nuodėminga
Prancūzė visais savo gyvenimo tarpsniais pirmiausia yra moteris, o tik paskui – žmona, mama, senelė... Ji nuo mažens mokoma būti ne kaip visos, o išsiskirti iš minios – netgi savo netobulumu, kitokiais veido bruožais ar rengimosi stiliumi. Būti asmenybe. Juk tobulybė prilygsta nuoboduliui. Taip auklėjama mergaitė tampa moterimi, nepaisančia, ką apie ją sako ar mano kiti. Tad ir veide atsiradusios vienos kitos raukšlės ar kelių papildomų kilogramų prancūzė tikrai nelaiko gyvenimo tragedija ir nepradeda manyti, kad tapo nebepatraukli.
„Būdama keturiasdešimties suvokiau, kad prasidėjo tikrasis mano, kaip moters, aukso amžius. Kai nebijai prisipažinti, kad esi jausminga. Kai pati suvoki ir parodai, kad tau pagaliau iš tikrųjų patinka meilės žaidimai. Taip, taip, aš kalbu apie seksą. Kai pagaliau žinai, ko nori iš gyvenimo, pasitiki savimi, niekam nebeturi ko nors įrodinėti ir kai žinai, kad tau prieš akis – dar daug gražių metų. O stebėdama puikiai besijaučiančias užsiėmimus ir pabodusius vyrus ar meilužius keičiančias mamą, septyniasdešimtmetes tetas, supratau, kad aukso amžiaus ribos nėra. Be abejo, grožis vysta, jį šiek tiek atkurti gali specialistas, tik nepersistenk, nes šio proceso vis tiek nesustabdysi. Daug svarbiau yra turėti ką pasakyti pasauliui ir neprarasti smalsumo“, – tvirtina dviejų vaikų mama fotografė Elsa. Ji laimingai ištekėjusi jau 22-ejus metus. Kaip moteriai pavyksta išsaugoti santykių ugnį? Elsos paslaptis paprasta: „Aš nenoriu būti neištikima, nes dėl to kiltų problemų. Tada nukentėtų ir mano grožis, ir vidinė būsena, ir harmonija. O įsimyliu aš dažnai. Vis dėlto nebūtina keisti vyro ar ieškoti meilužio kaskart, kai nusibosta ilgametis partneris. Jausmams atgaivinti pakanka įsimylėti žavų praeivį (pageidautina, kad tai būtų nepažįstamas vyras, tada problemų tikrai nebus) – liepsnoti penkias minutes, parą ar savaitę. Taip galima iš naujo įskelti šeimos židinio žarijas.“
Tai turbūt vienintelis būdas išlikti kerinčia moterimi ir išsaugoti ištikimybę. Ir galbūt netgi – kiekvieno vyro svajonė. Apie tai yra užsiminęs prancūzų režisierius ir aktorius Sacha Guitry: „Ideali žmona yra ta moteris, kuri yra ištikima visą gyvenimą, bet keri, žavi ir elgiasi taip, lyg būtų padariusi nuodėmę.“
Jaunesnio vyro glėbyje
Prancūzijos ore tvyro jaunystės kultas, vis dėlto čia vyraujanti kultūra yra suaugusiųjų. 40–50-ies metų žmonės vis dar yra rimti visuomenės dalyviai, o tokio amžiaus moterys – gundančios ir jausmingos.
Prancūzijoje neretai pamatysi brandžią dailiosios lyties atstovę su gerokai jaunesniu partneriu. Mat vieni bendraamžiai yra užsiėmę jaunų gazelių medžiokle, o kiti – tiesiog nuobodūs, tingūs.
„Man greitai bus 70, bet aš trokštu vyro, naujos suknelės ir aukštakulnių“, – prisipažino 69-erių aktorė Helen Mirren.
Jaunatviškai atrodančioms ir iš gyvenimo viską imti nusiteikusioms moterims nebelieka nieko kita, tik į partnerius rinktis gerokai jaunesnį vyrą. 58-erių metų žurnalistė ir televizijos žinių vedėja Claire Chazal prancūzams tebėra gražios ir seksualios moters simbolis, o gyvena ji su beveik dvidešimčia metų jaunesniu partneriu.
Pažvelkime į prancūzų kiną. Brandžių žmonių meilė, fatališkas vyresnės moters ir jaunesnio vyro ryšys – tai klasika. Prancūzai žavisi ir penktą dešimtį peržengusiomis, brandų seksualumą, jausmingumą spinduliuojančiomis aktorėmis Isabelle Huppert, Natalie Baye ir Juliette Binoche. O štai dažnai plastikos chirurgų paslaugomis besinaudojančios Catherine Deneuve ir Isabelle Adjani yra kritikuojamos, kad per anksti pradėjo bėgti nuo senatvės. Geriau daugiau raukšlių nei nenatūralus sustingęs ir labai jau abejotinas grožis.
Paryžiuje jau trečią dešimtmetį gyvenanti ir prancūzų mėgstama anglų aktorė Kristin Scott Thomas yra prisipažinusi, kad tėvynėje dėl savo amžiaus jau seniai nesulaukia patrauklių pasiūlymų vaidinti.
Prancūzijoje darbo jai netrūksta. „Anglai nenori matyti pagrindinės herojės penkiasdešimtmetės. Arba turiu vaidinti pagiežingas, surūgusias, gyvenimu nepatenkintas vyresnio amžiaus personas – tokias, su kuriomis niekas nenori turėti reikalų. O prancūzų režisieriai man vis dar siūlo įdomių fatališkos moters vaidmenų. Prancūzų visuomenė mažiau bijo vyresnių dailiosios lyties atstovių ir netgi pačios senėjimo idėjos. Anglosaksų kultūroje amžius, ypač moters, yra tabu“, – sako Kristin Scott Thomas.
Pasak prancūzų režisieriaus François Ozono, kinas jo kolegoms kraštiečiams pirmiausia yra menas. „Mes nesiekiame komercinės sėkmės bet kokia kaina, todėl nebijome parodyti, kad penkiasdešimtmetė vis dar gali būti labai seksuali, – teigia menininkas. – Anglijoje yra kitaip: žiūrint jų filmus, apima jausmas, tarsi moteris, sulaukusi tam tikro amžiaus, nebegali būti patraukli. O ta, kuri spinduliuoja jausmingumą, seksualumą, prilyginama nimfomanei. Laimei, yra Helen Mirren, Meryl Streep, Sharon Stone... Jos paneigia šį stereotipą.“
„Man greitai bus septyniasdešimt, bet aš trokštu vyro, naujos suknelės ir aukštakulnių“, – visai neseniai prisipažino 69-erių aktorė Helen Mirren. Ši drąsa įvertinta. Seksualiai atrodyti nesivaržanti aktorė neseniai tapo „L’Oreal Paris“ reklamos veidu.
Sportas, seksas ir saikas
40–50-ies metų prancūzės ne apsimeta esančios jaunos, patrauklios – tiesiog taip jaučiasi. Jos ne paklūsta aklam jaunystės kulto diktatui, o rengiasi, dažosi ir elgiasi taip, kad neatrodytų juokingos ir kad paslėptų savo tikrąjį amžių. Prancūzės tai moka. Todėl ir eina per gyvenimą aukštai iškelta galva, žinodamos, kad vis dar yra žavios. Be abejo, prancūzės kovoja su laiku: nuo jaunystės stropiai prižiūri veido odą, nevengia paeksperimentuoti – išbando estetines operacijas, įvairias naujoviškas procedūras, naudoja taikant naujausias technologijas sukurtas grožio priemones.
Prancūzės nemėgsta prakaituoti treniruoklių salėse. Jaunatvišką kūną jos siekia išsaugoti kitokiais būdais – ilgai vaikščiodamos, plaukiodamos, važinėdamos dviračiu ar netgi užsiiminėdamos seksu.
Valgymas – viena didžiausių prancūzų aistrų ir malonumų, tad jo atsisakyti nelinkstama. Tiesa, yra vienas mažas „bet“. Lieknos figūros paslaptis – saikas, mažos porcijos, didelis kiekis vandens ir iškrovos dienos. Parduotuvėje stebėdama, kokius apatinius renkasi moterys, savo draugės 55-erių metų Natali netikėtai paklausiau: „Ar jos visos ruošiasi šįvakar eiti į pasimatymą?“ „Nemanau. Prancūzei, net ir neturinčiai vyro ar meilužio, dėl savęs pačios svarbu jaustis gundomai“, – žaismingai patikina Natali. Kiekvienos prancūzės spintoje yra dviejų rūšių apatinių – puošnių kasdienių ir itin gundomų proginių. Pastarieji kūną dengia neilgai, nes, prasidėjus meilės žaidimams, jų tiesiog nebereikia.
Raukšlės netrukdo koketuoti
Ore sklandantis lengvas flirto ūkas moterimi skatina jaustis, net jei tau – daugiau kaip 80 metų. Paryžiuje barmenas aptarnaudamas labai garbaus amžiaus damą niekada neleis jai jaustis taip, esą jos vieta – jei ne Per Lašezo kapinėse (Le cimetière du Père-Lachaise), tai bent jau prestižiniuose senelių namuose. Jis flirtuos su ja lygiai taip pat, kaip ir su greta sėdinčia aštuoniolikmete. Ir pasiteiraus ne šiaip: „Ko pageidausite?“, o kur kas įmantriau: „Kas žavingai damai suteiktų malonumą?“ Ir žavi dama jam atsakys tuo pačiu – žaismingu žodžių ir žvilgsnių flirtu.
Prancūzės moka rengtis, dažytis ir elgtis taip, kad neatrodytų juokingos ir kad paslėptų savo tikrąjį amžių.
Ir taip žaidžiama ne dėl arbatpinigių, – prancūzai nėra dosnūs ir nelinkę jų palikti. Žaismingas vyrų ir moterų bendravimas, neįgyvendinta aistros akimirka – tai tiesiog prancūziško gyvenimo būdo dalis. Pasak jų pačių, „pati erotiškiausia pasimatymo akimirka – kai lipi laiptais į viešbučio kambarį, o ne veiksmas jame“.
