„Didelę eglę kirsti gaila, o mažos man per maža. Todėl prikuriu daug eglučių“, – savo požiūrį į kalėdines puošmenas pristato menininkė.

Kūrybiniu Sigutės Ach pseudonimu pažįstama dailininkė kviečia ne į gyvenamąjį būstą, o ten, kur praleidžia daugiau laiko, – į kūrybines dirbtuves „Menų valtys“. Moteris pasakoja, kad čia ne tik dirba – piešia paveikslus, kuria iliustracijas, lipdo iš molio, bet ir rengia susitikimus, veda pamokas. Menininkei produktyviausios valandos – nuo penkių vakaro iki penkių ryto, tad, jei aplanko kūrybinis šišas, dirbtuvėse lieka nakvoti.

Dar pašnekovė prisipažįsta gyvenanti permainų nuotaikomis: abu sūnūs užaugo, išvažinėjo, namuose liko dviese su širdies draugu Arvydu Vereckiu.

„Iš senų namų jau išaugau, o į naujus dar neįaugau“, – dabartinę būseną apibūdina moteris. Ji sako dar neapsisprendusi, kur ir ar apskritai kelsis, tačiau jau turi pirmąjį daiktą būsimiems namams – apvalią rankenėlę iš spalvoto stiklo.

Prisišvartavo Naujojoje Vilnioje

„Menų valtys“ yra Naujojoje Vilnioje. Patogu privažiuoti, vieta rami, tik kartkartėmis girdėti, kaip prabilda traukiniai. Kūrybinės dirbtuvės užima nuomojamo trijų aukštų pastato palėpę. Po ja – vaikų literatūros, atvirukų leidykla „Nieko rimto“. Formalaus posto dvylika metų gyvuojančioje įmonėje (ją įkūrė ir vadovauja Arvydas) Sigutė neturi.

„Net dailininke nedirbu. Esu atsakinga už sparnus ir grožį“, – juokiasi leidyklos, kurios logotipas yra sparnuota karvutė, įkvėpėja.

Kūrybinės dirbtuvės „Menų valtys“ veikia ketverius metus. Maždaug 150 m² patalpos – tai į darbo ir poilsio zonas suskirstyta didelė atvira erdvė, atskira maždaug 12 m² ploto virtuvėlė, tualetas ir keli sandėliukai. „Čia yra ir mano namai, o namuose visada yra kavos, arbatos ir to, kas prie jų tinka“, – plikydama pačios užaugintas žoleles (šios vasaros pasididžiavimas – pankolinės kinmėtės) kalba menininkė.

Piešė pagaliuku ir vinimi

Palėpės apdailą Sigutė su Arvydu darė patys. Vienas sienas apipavidalino taupiai ir išradingai – iškalė fibrolito plokštėmis, pasak dailininkės, gaminiais iš medžio faršo, mat jos pagamintos iš presuotų medžio drožlių, spalių ir cemento. Kai plokštės buvo nupurkštos cemento spalvos dažais, išryškėjo originali jų faktūra. Kitas dirbtuvių sienas nuomininkai panoro ištinkuoti baltai, o ant ką tik ištinkuotų, kol tinkas nebuvo sustingęs, Sigutė pagaliuku išbraižė augalų raštus.

„Darbininkai perspėjo, kad tinkas labai greitai džiūsta ir kad aš nieko nespėsiu, bet, pamatę, kaip sparčiai raižau, keliese vos spėjo tinkuoti. Suprato, kad esu šio to verta, ir ėmė gerbti. Net vinį įteikė, kad būtų patogiau braižyti“, – su šypsena prisimena menininkė.

Kokius konkrečiai augalus pavaizdavo, dailininkė atsakyti negali – tai kažkurios iš jai labai patinkančių skėtinių žolių: gal garšvos, gal builiai, gal krapai. Augalų piešiniais Sigutė dekoravo ir virtuvės spintelių dureles. Ar tokie nenusitrina? Atitinkamai apdoroti – ne, net ir šveičiami kempine.

Padovanok spintą knygų

Visos „Menų valčių“ kambarių durys – taip pat su Sigutės Ach piešiniais. Ant vienų įsikūręs žalias katinas. Pati dailininkė labiau mėgsta auginti šunis, bet murkliai jai simbolizuoja jaukumą.

„Mano katinai šiek tiek asiliški. Čia jie yra, čia jų nėra“, – apie panašumą į L. Carrollio knygos „Alisa stebuklų šalyje“ herojus užsimena menininkė.

O dirbtuvėse stovinti nedidelė išpiešta spinta primena dailininkės sugalvotą ir su labdaros klubo „Rotary“ nariais įgyvendintą projektą „Padovanok vaikų namams biblioteką“. „Bibliotekai vietos namuose gali pristigti, bet knygų spintai – visada atsiras“, – apie sumanymą valdiškuose namuose gyvenantiems vaikams padovanoti dailių knygų pilnų spintų pasakoja kūrėja.

Kiti baldai, pasak Sigutės, į dirbtuvę atkeliavo įvairiais keliais: „Aptryptą stalą radau vienoje parduotuvėje ieškodama lentų. Pati nušveičiau, nubalinau. Seną kėdę paveldėjau iš kaimynų. Virtuvėje stovinčius taburetės dydžio suolelius pagamino gerus baldus geriems žmonėms meistraujantis aštuoniasdešimtmetis Vaclovas Kulvičius.“

Dirbtuvėse itin praverčia brėžinių spintos su dideliais, giliais, bet neaukštais stalčiais: juose patogu laikyti eskizus, susidėti kurti reikalingus įrankius.

Dailininkė sako, kad vienas svarbiausių interjero dalykų jai yra apšvietimas. „Man lempų niekada nebūna per daug, todėl šviestuvėlius, žvakides, girliandas darau iš bet ko, tarkim, pakuočių atliekų, ledinių lempučių ir panašiai“, – pasakoja Sigutė. Šviestuvais ji pavertusi ir kažkada vienoje parduotuvėje nupirktus visus paukščių narvelius. Šie knygos apie princeses pristatymuose atstojo dekoracijas, o dabar apšviečia „Menų valtis“.

Edukacija

Dailininkė tvirtina, kad dirbtuvės niekada nebūna tuščios: „Arba vyksta užsiėmimai, arba dirbu pati. O kai piešiu, visas grindis mėgstu nukloti popieriais“, – sako kūrėja. Sigutė Ach kūrybinius užsiėmimus rengia ir suaugusiesiems, bet labiausiai mėgsta dirbti su vaikais – su jais įgyvendina pačios sukurtas vaizduotės lavinimo, skaitymo skatinimo programas.

Pamokų pradžia paskelbiama paskambinus ant rąsto kabančiu tikru laivo varpu, o suvaldyti aktyviausius jaunuosius kursų dalyvius padeda iš Sigutės mamos sode augusios kriaušės išdrožta medinė avytė. Žaislą dailininkė ir kolegos vadina pedagoge: kai avytė labai „pavargsta“, reikia nurimti – leisti jai pailsėti.

„Federico Fellini sakydavo: „Niekada nepraraskite vaikiško entuziazmo.“ Aš į viską stengiuosi žvelgti entuziastingai ir pozityviai. Net į nelaimes. Arba labai nuoširdžiai liūdžiu“, – sako Sigutė Ach.

PASIGAMINK!

Švenčių proga Sigutė Ach siūlo pasigaminti asmeninį patarėją. Pasak menininkės, kuo nuoširdžiau imsitės darbo, tuo patarėjas bus veiksmingesnis.

* Susiraskite kokią nors dėžutę – tiks iš svetur parsivežta suvenyrinė, kvepalų pakuotė ar kt. Vartydami laikraščius, žurnalus, reklaminius lankstinukus iškirpkite sudominusias, į akį kritusias frazes. Dėkite jas į dėžutę, iki ši bus pilna. Kai ieškosite atsakymo į rūpimą klausimą, užsimerkite ir, šiek tiek pasklaidę raštelius, išsiimkite iš dėžutės atsitiktinę skiautę. Gal pakeisti ką nors gyvenime stigo tik vieno sakinio?