Jie puošia ir suteikia prabangos bet kuriam interjerui. Jų formos tapo šiuolaikiškesnės, o kainos – žemiškesnės. Jei vadovausitės žemiau išvardintomis taisyklėmis (jos galioja ne tik iš natūralios, bet ir iš dirbtinės odos pagamintiems baldams), odiniais baldais džiaugsitės ilgai, galbūt jie taps netgi savotiška šeimos relikvija, kurią paveldės jūsų vaikai. Netrukus įsitikinsite, kad tinkamai prižiūrima oda – viena iš praktiškiausių ir lengviausiai valomų medžiagų, kuri vasarą maloniai vėsina, o žiemą sušildo.
* Tinkama drėgmė. Patalpoje, kurioje stovi odiniai baldai turėtų būti pakankamai drėgna. Juk oda – porėta medžiaga, kuri lengvai sugeria ir lengvai išgarina drėgmę. Reikiamą odos drėgmės lygį nesunkiai palaikysite, jei pasirūpinsite, kad patalpos santykinis oro drėgnumas būtų apie 65-70 proc. Jei oras bus per sausas, odinis paviršius perdžius, ims skeldėti ir pradės laupytis dažai.
Savaitės populiariausi:
- Apie tuoktuves pranešę R. Valiukaitė ir R. Cicėnas: norėjome pažiūrėti, kaip veikia
- Kaip aš padidinau mažą virtuvę
- Ką reikia žinoti apie ilgalaikį nagų lakavimą? Atsako specialistė.
* Šviesos ir šilumos šaltiniai. Jei norite, kad odiniai baldai nebluktų, pasirūpinkite, kad ant jų nekristų tiesioginiai saulės spinduliai arba intensyvios elektros lemputės šviesa. Odinius baldus patariama statyti ne arčiau nei 30-40 cm nuo šilumos šaltinių. Nepatariama odinių baldų džiovinti fenu ar kitokiu šildymo prietaisų, nes oda drauge su drėgme išgarina dalį riebalų, dervų ir aliejų, dėl to odinis baldų paviršius išsausėja ir ima skeldėti, prarasdamas savo gerąsias savybes ir estetinį vaizdą.
* Dėmių valymas. Odos paviršius pasistenkite valyti atsargiai trindami sausu audinio gabalėliu arba siurbliu su švelniu antgaliu. Susiurbsite ne tik dulkes, bet ir išvalysite odos poras. Odinių baldų valymui nenaudokite plaunančių dulkių siurblių. Jei ant odinio paviršiaus užtiško augalinės arba gyvulinės kilmės riebalų, nepatartina dėmės plauti vandeniu ar valomosiomis priemonėmis. Pakanka dėmę pavalyti sausu skudurėliu ir palikti. Netrukus dėmė susigers ir jos nebesimatys.

Reikėtų VENGTI:
* Vandens ir muilo. Vanduo iš čiaupo nėra pati tinkamiausia priemonė odinių baldų valymui. Vandentiekio vanduo gali būti per minkštas arba per kietas. Kietas vanduo išdžiovins odą, pažeis jos apsauginį sluoksnį, atsiras mikroįtrūkimų, kurių iš pradžių nė nesimatys. Į juos pateks deguonies, žmogaus prakaito, drėgmės molekulių, dulkių iš oro. Visi šie teršalai gilins mikroįtrūkimus ir netrukus pastebėsite, kaip odiniai baldai pradeda senti. Per minkštas vanduo lengvai patenka į odos poras ir dėl to atsiranda pelėsis. Kovoti su odos pelėsiu praktiškai neįmanoma. Vandentiekio vandenyje dažnai būna nuosėdų, sunkiųjų metalų druskų, nuo kurių ant odinių paviršiaus lieka sunkiai išvalomi balti dryžiai.
Muilas arba silpnas muilo tirpalas netinka natūralios odos priežiūrai, nes pažeidžia jos rūgštinę terpę (Ph lygį). Dėl to oda dar labiau sausėja, traukiasi ir mikroįtrūkimai nuo to tik plečiasi. Net ir tuo atveju, jei naudosite, atrodo, visiškai nekenksmingą vaikišką muilą, galite sulaukti didelių nemalonumų. Juk ir tokiame muile yra minkštinamųjų ir drėkinamųjų medžiagų, kurios odos paviršiuje palieka nenuvalomą baltą plėvelę. Ūkinis muilas, į kurio sudėtį įeina aštraus šarmo, ypač kenkia odos elastingumui ir susilpnina jos atsparumą trinčiai. Todėl odinį paviršių valydami vandentiekio vandeniu ir muilu rizikuojate baldus sugadinti. .

* Kosmetinių priemonių ir prakaito. Daugumos kosmetinių kūno odos priežiūros priemonių sudėtyje yra aliejų. Jie pavojingi odiniam paviršiui. Stenkitės nesinaudoti odiniais baldais tuomet, kai jūsų plaukai drėgni arba tik ką pasitepėte kūną kremu ar losjonu. Tiesioginio kontakto su natūralios odos gaminiais reikėtų vengti ir tuomet, kai vartojate antibiotikus. Žmogaus prakaito dalelės neigiamai veikia odinių baldų paviršių, o prakaitas, kuriame yra antibiotikų – dar pavojingesnis.
* Trynimo. Odinių baldų jokiu būdu negalima trinti. Tokį paviršių rekomenduojama valyti švelniais sukamaisiais judesiais, nespaudžiant, palengva pereinant nuo vienos baldo dalies prie kitos. Atminkite, kad trynimas ir kiti staigūs judesiai ypač pavojingi odiniam paviršiui. 1- 2 kartus per metus patariama odinius baldus sutepti specialia jų priežiūrai skirta priemone. Prieš tai šią priemonę išbandykite nematomoje baldo vietoje.
* Augintinių. Odiniai baldai nėra pritaikyti naminiams gyvūnams. Pasirūpinkite, kad mylimas augintinis neįprastų gulėti ant šių baldų. Keturkojis nagais subraižo odą. Maža to, naminių gyvūnų seilėse yra rūgšties, kuri pažeidžia odos paviršių.
* Dažančių daiktų. Net ir labai kokybiškai apdirbta oda gali sugerti įvairiausius dažų pigmentus, todėl pasistenkite, kad ant odinių baldų nebūtų dedamos spalvotos pagalvėlės, pledai, paklodės, žaislai ir kitokie daiktai ( laikraščiai, džinsai ir pan.), kurie gali dažyti. Ši taisyklė ypač aktuali tiems, kurių namus puošia šviesios odos baldai.
Jei vadovausitės šiomis taisyklėmis, tuomet ilgai galėsite mėgautis poilsiu ant patogios odinės sofos ar fotelio.
Odinių baldų apsauga ir transportavimas žiemą.
- Odinius baldus rekomenduojama laikyti tik šiltose patalpose.
- Odinius baldus pervežant miesto teritorijoje, juos patariama uždengti antklode ar pledu.
- Jei odiniai baldai kraunami į konteinerius ar didesnes priekabas, reikia pasirūpinti, kad daugiau nieko nebūtų dedama ant jų viršaus.
- Jei baldai buvo gabenami keletą dienų žemoje temperatūroje, juos iškraunant reikia būti ypač atsargiems. Jokiais būdais negalima šių baldų imti už ranktūrių, draudžiama juos apversti „aukštyn kojomis“. Odiniai baldai gali būti keliami tik juos laikant už apačios.
- Po iškrovimo odinius baldus šiltoje patalpoje reiktų palikti neišpakuotus ne trumpiau nei 24 valandas.