Populiarus posakis skelbia: mano namai – mano tvirtovė. Ši erdvė turbūt kiekvienam žmogui – kiek svarbi, tiek ir suasmeninta. Apie išmaniesiems namams formuojamus uždavinius skirtingose šalyse bei per juos atsiskleidžiantį žmonių mentalitetą pasakoja automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
Šiaurės šalių gyventojai savo gyvenimo būdu neigia mitą, neva pastatų automatika gali būti diegiama tik dideliuose ir prabangiuose namuose. „Skandinavai, pavyzdžiui, suomiai, yra labai praktiški. Skirtingai nei lietuviai, jie nesiveržia gyventi neracionaliai dideliuose būstuose ir moka tenkintis mažesniais, tačiau net ir jų butams būdinga pastatų automatika, - pasakojo R. Skurdenis. – Skandinavų šalių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos – bendruomenės itin pilietiškos ir atsakingos, žmonės ten stengiasi matyti toliau nei siekia jų nosys bei galvoja ir apie kitus, todėl klesti žaliosios idėjos. O pastatų automatika padeda gyventi ekologiškiau ir taupiau bei tausoti resursus“. Pavyzdžiui, galimybė nustatyti šildymą skirtingu režimu: ekonominiu – naktį ar kai gyventojų nėra namuose, ir komforto – kai visa šeima vakaroja kartu.
Aukštą pragyvenimo lygį pasiekę Skandinavijos kraštų gyventojai ypač rūpinasi savo gyvenimo kokybe bei savijauta, todėl pasitelkę pastatų automatiką sprendžia per didelės drėgmės problemą, taip pat tamsos sukeliamas psichologines problemas. Spręsti drėgmės problemas, kylančias dėl arti esančios jūros, pasitelkiamos klimato kontrolės sistemos gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu depresijoms, kurių viena iš priežasčių gali būti saulės stoka, simptomams lengvinti pasitelkiamas tinkamai sureguliuotas apšvietimas.
Skirtingai nuo europiečių, tarp rusų nėra populiaru naudotis galimybe valdyti išmaniuosius namus nuotoliniu būdu. Daugeliui pastatų automatiką įsirengiančių žmonių Rusijoje itin svarbu jų privatumas bei saugumas, todėl išmaniųjų namų kontrolę ir priežiūrą jie dažniausiai patiki apsaugos tarnyboms. „O apsaugos sistemos tokiuose namuose dažnai yra dar brangesnės už išmaniąsias“, – pasakojo R. Skurdenis.
Su rusais prabangos mėgimu bei poreikiu ją demonstruoti galėtų konkuruoti Kazachstanas. Šios šalies kraštų gyventojai dar labiau mėgsta blizgančius, raštuotus interjero elementus, kas yra būdinga ir jų tradicinei dailei, tad valdymo ekranai išmaniuosiuose namuose dažnai būna paauksuotais rėmais.
Kazachstane yra gan stipriai išreikštas asmenybės kultas. Ši tendencija atsispindi ir išmaniųjų namų sistemose – itin dažnai pageidaujama ant jungiklių išgraviruoti savininko inicialus ar herbą. Tokių užsakymų sulaukiama ne tik iš privačių namų gyventojų, bet ir iš valstybinių įmonių. „Taip pat kazachai yra jautrūs saugumo klausimams. Namuose dažnai įrengiamos slaptos kameros bei pasiklausimo įranga, kuri montuojama paveiksluose, kištukiniuose lizduose ir panašiai“, – pasakojo R. Skurdenis. Grįžtant prie geografinės padėties, Kazachstano specifika – vandens trūkumas, tad dažnas, norėdamas pasipuikuoti prieš kaimyną, įsirengia prie savo namų fontaną arba baseiną.
Vokietijoje pastatų automatiką itin efektyviai taikoma socialinės rūpybos srityje. Pvz., senų ar neįgalių žmonių priežiūrai – taip mėgina rūpintis savo greitai senstančia visuomene. „Filmuoti asmenis jų namuose draudžiama, tai – privatumo pažeidimas. Tačiau namų sistemas galima sureguliuoti pagal žmogaus gyvenimo algoritmus, kurios leidžia stebėti pastato gyventojus itin etišku, subtiliu būdu. Pavyzdžiui, jei asmuo namuose ir tam tikru metu, kaip jam yra įprasta, nesiverda kavos ar nebesijungia šviesa vonios kambaryje, išmanusis namas siunčia šią informaciją-įspėjimą socialiniams darbuotojams, kurie gali paskambinti ir paklausti namo gyventojo, ar viskas gerai, taip niekam nesukeliant didesnių nepatogumų. Ir tik jei žmogus kelis kartus neatsiliepia į skambutį, vykstama į namus“, – apie etišką būdą stebėti žmones ir taip ir jais pasirūpinti, o sykiu ir mūsų laikais ypač vertinamą galimybę gyventi vieniems, savarankiškai, pasakojo R. Skurdenis.
Latviai, estai, lenkai ar lietuviai iš kitų Europos šalių per daug neišsiskiria. „Lietuvių pageidavimai išmaniesiems namams labai panašūs tiek į vokiečių, tiek į skandinavų. Tik, deja, Lietuvoje žymiai mažesnė gyventojų dalis gali sau leisti išmaniųjų namų komfortą. Esame racionalūs ir taupūs – norime ir mažiau mokėti, ir sykiu mums patinka gyvenimo komfortas bei saugumas, kurį teikia išmanieji namai. Įvairios egzotiškos funkcijos mūsų kraštuose užsakomos retai, todėl dažniausiai išmaniosios sistemos vidutinė kaina būna net keletą kartų mažesnė nei Rusijoje ar Kazachstane, Azerbaidžane“, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas.
Ryški mūsų dienų tendencija – išmaniųjų sistemų nauda Lietuvoje vis labiau pasitikima ir jas savo būstuose diegia ir vidutinių pajamų gyventojai. „Racionaliai parinkus sistemą, jos įrengimas nekainuoja pasakiškų pinigų, tačiau patogumo suteikia daug ir išsaugo būsto vertę ateityje. Juk kai įsigyjame būstą, svarbu pagalvoti ir apie jo vertę tuomet, kai ateis laikas jį parduoti“, – akcentavo R. Skurdenis.

O ar jau spėjote susimąstyti, ką jūsų namai pasakytų apie jus?