Vos 25 m² būste telpa visos būtiniausios erdvės

Vilnietė Violeta Valainytė vadovaujasi nuostata, kad gyventi neapsikrovus daug paprasčiau. Tad jos šiuo metu nuomojamą būstą galima vadinti minimalistiniu. Jei reikėtų kraustytis, moteriai pakaktų vos kelių dėžių.

Violeta studijuoti į sostinę atvažiavo iš Telšių. Baigusi mokslus maždaug septynerius metus gyveno įvairiose vietose Užupyje, o pernai įsikėlė į dabartinius namus Naujamiestyje. „Anksčiau man Vilnius baigdavosi Pylimo gatve, o dabar atrandu ir daugiau vietų“, – šypsosi mergina.

Trys reikalingiausi daiktai pagal Violetą: rankinis laikrodis, kompiuteris, sportiniai bateliai
Trys reikalingiausi daiktai pagal Violetą: rankinis laikrodis, kompiuteris, sportiniai bateliai
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Kur vyniojo variklius

Dabar Violeta gyvena pramoniniame santykinai naujo komplekso „Radio lofts“ būste. Praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje šioje miesto vietoje veikė radijo imtuvų fabrikas „Electric“. Dabartinis visą kvartalą užimantis pastatas buvo baigtas statyti 1948 metais, jame įkurtas Darbo raudonosios vėliavos ordino elektros variklių gamybos susivienijimas „Elfa“. Didžiules šios bendrovės gamybos apimtis liudijo posakis, kad bet kuriame Sovietų Sąjungos mieste pagamintame šaldytuve burzgia „Elfos“ variklis. Tiesa, labiausiai gamykla garsėjo ne jais, o magnetofonais bei patefonais „Spalis“, „Elfa 6“, „Aidas“, „Gintaras“ ir kitais.

Sportas ir daiktų mažinimas geriausiai veikia galvą.

Buvusio gamybos pastato struktūra ir išraiškinga architektūra keistos labai mažai, tad stipriai jaučiama autentiška jo dvasia. Pakeisti tik langai, nutiesti nauji inžineriniai tinklai, tad rūpesčių dėl skersvėjų ar sutrešusių vamzdžių naujakuriams nekilo. Komplekso būstai savotiškai prieštarauja loftų, kaip didelių pramoninių erdvių, idėjai. Jie nedideli – nuo vos keliolikos iki keliasdešimties kvadratinių metrų.

Antresolė yra tik nedaug mažesnė už pirmąjį aukštą
Antresolė yra tik nedaug mažesnė už pirmąjį aukštą
MOTERIS / Anna Stanevičienė

V. Valainytė 4-ame šio komplekso aukšte esantį būstą nuomojasi. „Kol nusileidžiu, tenka daug kartų pasisveikinti“, – juokdamasi replikuoja pašnekovė, kai pasiteirauju, ar netrikdo, kad į butus čia patenkama iš ilgų koridorių ir kad tai primena bendrabutį.

Atitiko skonį

„Atėjau, pamačiau, iš karto prilipo. O svarbiausia – nenorėjau nieko keisti“, – prisimena Violeta. Minimalistinis maždaug 25 m² būstas atitiko daiktų nekaupiančios merginos gyvenimo būdą: „Man pakanka vienos keptuvės. Ir penkiolikos paltų nereikia – užtenka vieno. Apskritai neturiu daiktų pirkimo manijos.“

Paprastą ir patogią virtuvę suprojektavo Agnė Stanikūnaitė
Paprastą ir patogią virtuvę suprojektavo Agnė Stanikūnaitė
MOTERIS / Anna Stanevičienė

V. Valainytė sako, kad jei būstą būtų rengusi pati, jis veikiausiai atrodytų labai panašiai – taip, kaip apipavidalino interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė. Pašnekovei artimas pramoninis stilius, patinka švarios erdvės, betoninės skliautuotos lubos, metalinės konstrukcijos. Violetos skonį atitinka ir dizainerės parinktos spalvos: balta, juoda, pilka. „Ir mano drabužiai beveik tik tokių spalvų“, – teigia moteris.

Kol nusileidžiu iš ketvirto aukšto, tenka daug kartų pasisveikinti su kaimynais.

Tarp būsto privalumų – du dideli langai ir plačios palangės. Saulė greitai įšildo nedidelę erdvę, todėl vėsesnį orą mėgstanti Violeta šildymą net ir žiemą įjungia retai. O įsitaisius ant plačios palangės galima stebėti, kas vyksta kieme, ar susimojuoti su ant gretimo stogo iškylaujančiais kaimynais.

Betoninė palangė padengta laku. Po ja įrengtos knygų lentynos
Betoninė palangė padengta laku. Po ja įrengtos knygų lentynos
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Aukštos (3,8 m) lubos leido būstą įrengti dviejų lygių. Pirmame yra bendra virtuvės ir gyvenamoji erdvė, o antresolėje – miegamasis bei stumdomosiomis durimis atskirti dušas ir tualetas. Vandens šildymo baką dizainerė paslėpė miegamojo spintoje. Ši tarnauja ir kaip drabužinė, ir kaip rečiau naudojamų daiktų sandėlis. Apačioje esančioje spintoje pažiūrėti siauromis durimis telpa standartinio dydžio skalbyklė.

Juoda lenta po laiptais skirta šmaikštiems užrašams
Juoda lenta po laiptais skirta šmaikštiems užrašams
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Prieš kraustydamasi iš gerokai erdvesnio būsto į dabartinį Violeta daug daiktų be gailesčio išdalijo. Į naujus namus atsivežė tik savo fotelį ir iš draugų močiutės Elenos paveldėtą seną, nuglostytą siuvėjų naudojamą manekeną.

Grynesnės mintys

V. Valainytė sako, kad, atsikračius daiktų, mintys tampa grynesnės, tai padeda kurti. Teisės magistro studijas Vilniaus universitete baigusi mergina apsisprendė dirbti ne pagal specialybę, o imtis širdžiai mielo verslo – siūti žaislus, vaikiškus laisvalaikio drabužius. Prekių ženklo „Dare for Bear“ medžiaginiai meškinai – originalaus dizaino, lengvai atpažįstamo stiliaus ir kartu kiekvienas kitoks. Pakuotėje pirkėjas randa ir kortelę su priminimu rūpintis savo meškinu. Dauguma žaislų gaminami pagal individualius užsakymus, klientai kūrėją randa internetu. Kitais prekiaujama lietuvių dizainerių darbų prekybos vietose, vaikiškų prekių parduotuvėse, užsienio butikuose.

Seną nuglostytą manekeną mergina paveldėjo iš draugų močiutės
Seną nuglostytą manekeną mergina paveldėjo iš draugų močiutės
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Pasak pašnekovės, turint savo verslą, atsipalaiduoti neišeina. „Kai skaičiai atlyginimo lapelyje priklauso tik nuo tavęs paties, labai greitai tampi disciplinuotas. Tiesa, ir tinginystės pagunda labai didelė“, – tvirtina dizainerė. Tokį kelią pasirinkę žmonės neturi ką kaltinti dėl nesėkmių, o ir stabilumo penkerius metus negali tikėtis.

Kai erdvė apkrauta, mintys dėliojasi sunkiau.

„Reikia nemažai savikontrolės, turi išmokti save pagirti, o kai reikia, – paimti sau rykštę. Svarbu nuolat tobulinti asmeninius ir profesinius įgūdžius“, – sako moteris. Vis dėlto viską atperka malonumas save realizuoti, veiklos laisvė, galimybė pačiai planuoti savo laiką.

Asketiškame miegamajame nėra nei paveikslėlių, nei mažmožių
Asketiškame miegamajame nėra nei paveikslėlių, nei mažmožių
MOTERIS / Anna Stanevičienė

„Pasiryžti nebuvo lengva, tačiau yra toks posakis apie riziką ir šampaną“, – šypsodamasi tikina Violeta. Ji pripažįsta, kad visada elgiasi intuityviai ir dėl savo sprendimų nesigaili.

Batų dėžę atstoja vielinis krepšys. Raudoni aukštakulniai – ypatingomis progomis
Batų dėžę atstoja vielinis krepšys. Raudoni aukštakulniai – ypatingomis progomis
MOTERIS / Anna Stanevičienė

V. Valainytė neslepia, kad savarankiškas kūrybinis darbas išvargina kaip ir bet kuri kita veikla. „Įkvėpimas turi savybę dingti. Kai pavargstu, kartais užtenka kelias dienas pasislėpti nuo visų ir visko, nieko nematyti ir negirdėti“, – pasakoja ji. Taigi kelias dienas leidžia sau „pagulėti po kaldra“. Atsipalaiduoti menininkei padeda ir bėgiojimas, kasdienės treniruotės. Tai mergina vadina meditacija: „Nubėgi dešimt kilometrų, ir galva išsivėdina, akyse prašviesėja.“ Pašnekovė sako, kad geriau jaučiasi ir atlikusi stalčių reviziją. „Kai atsisakai visko, kas nereikalinga, išryškėja svarbiausi dalykai. Mintys ima suktis ne tik apie daiktus“, – tikina ji.

Kartais Violeta dirba kaip renginių dekoratorė
Kartais Violeta dirba kaip renginių dekoratorė
MOTERIS / Anna Stanevičienė

Violeta nekaupia nostalgiją keliančių mažmožių, kelionėse neperka suvenyrų, parduotuvėse sąmoningai neima plastikinių maišelių... Vis dėlto daiktų, kurių negaila išmesti, atsiranda visada.
„Maždaug kas tris mėnesius rengiu, kaip pati vadinu, aviacijos šventes – kai visi nereikalingi daiktai skrenda iš namų. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, būti nuolat naudojamas. Kai erdvė apkrauta, mintys dėliojasi sunkiau“, – teigia dizainerė.

Trys būtiniausi daiktai pagal Violetą Valainytę

1. Rankinis laikrodis („Be jo jaučiuosi kaip nuoga.“).
2. Kompiuteris.
3. Sportiniai bateliai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis