„Man užtenka apie ką nors įtempčiau pagalvoti ir tai išsipildo. Aš iki smulkiausių detalių žinojau, kaip turi atrodyti mane įkvepianti darbo erdvė, todėl net aiktelėjau pamačiusi šio senovinio buto nuotraukas nuomos skelbime“, – šiek tiek mistiškai kalba moteris.
Dvasia liko
Kūrėjos studija yra tarpukariu, maždaug 1922 metais, statytame name. 100 m² ploto dirbtuvės yra viršutiniame, trečiajame, statinio aukšte, jos užimą anksčiau buvusio daug didesnio smetoninio būsto dalį. „Studija įrengta buvusioje svetainėje. Manau, čia vyko daug linksmų švenčių, buvo mezgami įdomūs pokalbiai. Aš net matau buvusių šeimininkų balius: kažkas skambina pianinu, poros šoka, klega. Senųjų gyventojų nebėra, bet ta dvasia, patikėkite, liko“, – sako Kristina.
Daug baldų ar daiktų man nereikia, tačiau jie turi būti estetiški.
Daug didelių langų ir nuo tarpukario likęs senasis parketas patalpai teikia jaukumo. Šiuolaikinis akcentas – dirbtuvėse įrengta antresolė, joje – vieta miegoti, čia kartais apsistoja dešimčia metų jaunesnė Kristinos sesė medicinos studentė Diana. Beje, ir studijos šeimininkė, nors ketino studijuoti tapybą, rimtai pakalbėjusi su mama, pasirinko praktiškesnę profesiją ir Kauno medicinos universitete baigė visuomenės sveikatą.
„Dabar leidžiu sau gyventi laisvai, su vėju plaukuose, nes mano darbo grafikas nesuvaržytas. Nespraudžiu savęs į rėmus, nebijau daryti to, kas neva netinka pagal išsilavinimą, amžių ar statusą“, – teigia Kristina. Ji yra odinių rankinių, aksesuarų prekių ženklo „Gėda Pelėda“ sumanytoja, tiesa, dabar odos manufaktūra priklauso nebe vienai Kristinai.
„Svajojau, kad mažutis pelėdžiukas išaugtų į tvirtą paukštį, o tam reikia stiprios komandos. Man labai pasisekė, kad po kelerių veiklos metų manimi patikėjo ir į prekių ženklą investavo Lietuvos ir Danijos įmonė. Tad buvau įkūrėja, o dabar – kūrėja“, – šypsosi Kristina. Beje, taip savo gaminius pavadino todėl, kad norėjo skambaus lietuviško įsimintino pavadinimo. „Kai su vyru gyvenome senojoje Panemunėje greta pušyno, šalia apsigyveno ir šie paukščiai, todėl net nekilo minčių pavadinti kitaip. Be to, juk pelėdos, kaip ir aš, yra naktinėtojos“, – vardija pašnekovė.
Dar vienas moters pomėgis yra kurti interjerą. Didžiausias Kristinos darbas – Žemuosiuose Šančiuose įrengtas „Genio“ alaus bravoras, šiam vadovauja jos vyras Laurynas. Bravoras įkurtas buvusioje tankų remonto gamykloje –apgriuvusiame pastate teko suformuoti naujas erdves: alaus daryklą, biurą, erdvią degustacijų salę, sandėlius. Visos patalpos turėjo atitikti visus tokiems objektams keliamus teisinius reikalavimus.
„Norėjau, kad „Genio“ bravoro interjeras atspindėtų daryklos filosofiją, būtų jaukus, bet ir modernus, pramoninis“, – sako pašnekovė. Pasak Kristinos, dirbti su artimu žmogumi nėra lengva, nes jis tampa užsakovu, o jie be reiklumo neapsieina. „Tiesą sakant, Laurynas net buvo mane atleidęs iš darbo. Vienai dienai“, – juokiasi Kristina, tačiau galutiniu rezultatu liko patenkinti ir užsakovas, ir vykdytoja.
Studijoje mane supa daiktai, kurie padeda gaudyti įkvėpimą, kai kuriu naują rankinių kolekciją, interjerą ar tapau.
Nakties paukštė
Kūrybinėje studijoje menininkė tapo paveikslus, šie yra didelio formato. Nors dirbtuvėse dėl didelių langų – daug dienos šviesos, Kristina dažniausiai kuria prie dirbtinio apšvietimo jai produktyviausiu metu – vakarais ir naktimis. Moteris pasakoja buvusi naktibalda nuo vaikystės. „Tikėjausi, kad kai užaugsiu ir tapsiu rimtu žmogumi, darbo rutina mane pakeis, privers miegoti naktimis, bet nepavyko, pelėdos prigimtis nugalėjo. Dabar kolegos ir draugai tiesiog žino, kad man susitikimų iš pat ryto skirti nereikia“, – sako pašnekovė.
Kristinos namai taip pat yra Kauno senamiestyje, tačiau šiuos ir studiją moteris vertina skirtingai. „Namai yra ta vieta, kurioje gera būti su šeima, prabusti ir jaukiai leisti rytus su kavos puodeliu, pižama.
Didelis turtas – žinios, intuicija, skonis.
Studijoje man taip pat turi būti jauku, bet čia negaliu atsipalaiduoti taip, kaip namie, nes ateinu dirbti. Todėl studijoje mane supa daiktai, kurie padeda gaudyti įkvėpimą, kai kuriu naują rankinių kolekciją, interjerą ar tapau“, – skirtumus aiškina ji. Kristina sako, jog tiki teorija, kad sėkmingo žmogaus gyvenimas turi tilpti į vieną lagaminą „Esu minimalistė, nemėgstu apsikrauti daiktais, ypač tais, kurie man nekelia emocijų“, – sako kaunietė.
Nuomojamoje studijoje Kristina turi nedaug baldų. „Daug baldų ar daiktų man nereikia, tačiau jie turi būti estetiški“, – sako šeimininkė. Vienas tokių – prancūzų modernaus dizaino klasiko Le Corbusier sukurtas šezlongas, kuriame, šeimininkės žodžiais, „labai gera svajoti“.Dar vienas klasikinio dizaino pavyzdys – kompanijos „Marshall“ garso kolonėlė: „Be muzikos neatsirado nė vienas mano kūrinys.“
Nespraudžiu savęs į rėmus, nebijau daryti to, kas neva netinka.
Kristinos gyvenimo būdą atspindi ir studijoje į sieną atremta riedlentė, paspirtukas. „Su sportu esu susipykusi, man tai – ne sporto, o transporto priemonės“, – aiškina moteris. Paspirtuku ar riedlente ji važiuoja iš studijos į namus ir atgal, nurieda į manufaktūrą „Gėda Pelėda“ Neries pakrantėje.
Apie vidinę ramybę
„Man vidinė kelionė yra pokalbis su pačia savimi.Tai – sąmoningas mąstymas, minčių valdymas, kad pasiekčiau svarbiausią dalyką – vidinę ramybę. Kai iš tikrųjų įsiklausai ir išgirsti save, supranti, kas esi, koks turi būti ir kur turi būti“, – paaiškina ji.
Kristina sako esanti grynų gryniausia kaunietė – ji čia gimė, augo ir dabar gyvena. Ji pabrėžia, kad labai myli savo miestą, bet kartais šis ima atrodyti ankštas. Moteris neatmeta galimybės, kad vieną dieną apsigyvens kur nors kitur, tarkim, mėgstamame San Franciske. „Didelis turtas – žinios, intuicija, skonis. Kai turi idėjų ir žinai, kaip jas įgyvendinti, laimingai gyventi ir kurti galima bet kuriame pasaulio mieste“, – tiki rankinių kūrėja.
