Italas Fabrizio: su italais susidėti neverta

Humoreskų knygos „Italijos linksmybės, arba Teks priprasti!“ autorius, Kaune esančio italų kalbos ir kultūros centro „Ciao Italia“ direktorius Fabrizio Mazzella (37 m.) mylėjo lietuvaitę, bet vedė Vilniuje sutiktą italę Irene, o dabar kauniečius moko meilės kalbos.

Savaitės skaitomiausi straipsniai:
- Kodėl L. Brežnevas valgė šaltus kotletus? Kremliaus virėjų prisiminimai
- R. Vanagaitė: prie laisvų normalių vienišių eilutė stovi, o brandi moteriškė joje yra paskutinė
- Savaitės ikona. I. Stumbrienės atostogų garderobas: kiek maudymosi kostiumėlių ir suknelių ji turi?
- Alina Orlova: jaučiau, kad nesugebu susitvarkyti su tuo, kas vyksta
- Grožio dosjė. R. Martens: balta oda – pati gražiausia, nereikia skrudintis!
- Sparčiai populiarėjanti šiaurietiška dieta - ir kilogramų nelieka, ir sveikata stiprėja

„2001 metais atvykau į Vytauto Didžiojo universitetą pagal mainų programą „Erasmus“. Grįžęs į Italiją, į Turino universitetą, baigiau mokslus, tada vėl atskridau į Lietuvą studijuoti ir... pamilau lietuvaitę. Išvažiavome į Italiją. Labai išgyvenau, kai ji po kelerių mūsų draugystės metų ten susirado kitą draugą. Tada aš išvažiavau į Lietuvą. Prieš penkerius metus Vilniuje sutikau italę Irene. Po šešių mėnesių pažinties ji tapo mano žmona, likome gyventi Lietuvoje, turime trejų metų Nikolą. Beje, mūsų sūnus yra gimęs sausio 13-ąją. Esu vedęs italę, vis dėlto aš – tikras Lietuvos patriotas. Šypsausi ir pritariu, kai kitų šalių vyrai sako, kad lietuvaitės – pačios gražiausios, švelniausios ir geriausios moterys pasaulyje.

Italo akys visada sminga į išvaizdžią moterį, jos aprangą. Būtų kvaila teigti, kad mums, vyrams, fizinis dailiosios lyties atstovės grožis nėra svarbus. Vis dėlto rinktis gyvenimo moterį vien pagal šį kriterijų negalima. Man grožis – vidinė būsena, tai, kas priverčia stipriau plakti širdį. Savaime suprantama, kad pati gražiausia moteris man yra Irene. Ji labai patraukli, bet, priešingai nei nemažai Lietuvos moterų, – brunetė, o ne šviesiaplaukė. Ir tai, kai susipažinome, man iškart krito į akį.

Lietuvės yra nepaprastai išvaizdžios jaunos. Ilgainiui jos keičiasi, ne visos sugeba senti gražiai. Turite įdomų veiksmažodį „nusibobėti“. Jis labai tinka jaunystėje buvusioms patrauklioms, ilgainiui suprastėjusioms, savimi nebesirūpinančioms moterims apibūdinti. O italės, priešingai, jaunos nėra ypač patrauklios, tačiau ilgainiui išgražėja – daugiau dėmesio skiria sau, aprangai, gerai jaučia stilių. Brandaus amžiaus italė atrodo puikiai.

Kaip keitėsi moters grožio samprata? Buvau ir tebesu romantikas. Gal pasirodysiu mamyčiukas, bet man, vaikui ir paaugliui, moters pavyzdys, grožio idealas ir simbolis buvo mama. Ji ir dabar yra graži, elegantiška. Esame labai artimi. Vėliau pradedi vertinti moterį erotikos aspektu. Atsimenu, paauglys, aš buvau įsimylėjęs Švedijos princesę Viktoriją. Ji – netipiška šiaurietė šviesiaplaukė, iš išorės panaši į Viduržemio jūros regiono moteris, bet rami, protinga, karališkos šeimos atstovė.

Žurnalas "Moteris" (J. Šuminaitės nuotr.)

Dauguma italų kalbos kursus lankančių lietuvių žavisi Italija ir mūsų vyrukais. Aš mokau jas meilės kalbos, bet juokaudamas perspėju, kad su italais susidėti neverta. Tą patį teigiau ir savo knygoje „Italijos linksmybės, arba Teks priprasti!“ Kai ši pasirodė, tautiečiai pavadino mane parsidavusiu barbarams, persona non grata Italijoje (kvatoja). Rašau, kad, griuvus Berlyno sienai ir pakilus geležinei užsklandai, išryškėjo neprilygstamas Baltijos merginų žavesys, tad Italijos vyrai plūstelėjo į dar neregėtas šalis. Tie vyrai dideliu intelektu nepasižymi, bet turi nepaprastai audringų potroškių. Jų tikslas – sumedžioti egzotišką ir patrauklią partnerę, parsivežti į Italiją ir pasipuikuoti prieš draugus. Knygutėje šaipydamasis nupiešiau portretą Milano tarnautojo – nesėkmingai kabinusio tautietes, išgyvenusio daug seksualinių nusivylimų, susilaikymo metų, genamą pirminių instinktų, apakintą šiaurietiško dailiosios lyties atstovių grožio. Tai, ką pasakoju, atspindi mano išgyvenimus, patirtį. Būdamas 23-ejų pirmą kartą išvykau iš Italijos – leidausi į kelionę po Baltijos šalis. Sutiktos moterys man paliko didžiulį įspūdį. Žinoma, nesu buvęs Milano tarnautoju, bet knygoje aprašyti įspūdžiai – nesumeluoti.

Italės sulaukia ypatingo vyrų dėmesio, joms, ypač gražiosioms mergaitėms iš šalies pietų, nebūtina stengtis dėl mūsų. Deja, statistika negailestinga – beveik 75 proc. vyrų išduoda savo antrąją pusę, yra neištikimi. Sakau tai atsižvelgdamas į draugų, pažįstamų patirtį.

Lietuvoje nepatinka klestintis jaunystės kultas. Čia dažnas į penktąją dešimtį įkopęs sutuoktinis lyg kulka šauna pas į dukras tinkančią merginą. Labai paviršutiniškas požiūris.

Italai yra pavydūs, bet neperžengia proto ribos. Jie tikrai itin mandagiai elgiasi su dailiosios lyties atstovėmis. Aš nesu uždaręs savo žmonos namie, Irene turi asmeninį gyvenimą, draugų. Yra labai šeimyniška, augina vaikutį ir dirba kartu su manimi mokymo centre „Ciao Italija“, taip pat užsiimame atvykstamuoju turizmu.

Vedžiau gana brandaus amžiaus – 33-ejų metų. Iki tol mano gyvenimas nebuvo ramus. Turėjau mūzų. Kartais neatsispirdavau pagundoms. Gali būti, kad dėl to draugė lietuvaitė nuo manęs ir pabėgo. Tada labai išgyvenau. Tai buvo ir gera pamoka. Stengiausi pasikeisti. Pavyko ne iš karto. Kai sutikau savo dabartinę žmoną, nusprendžiau dėti galvą ant pečių – kaip byloja italų liaudies išmintis. Linksmybės turėjo baigtis. Ir aš dėl to nė kiek nesigailiu. Dabar turiu nuostabią šeimą. Vis dėlto prieš kelerius metus elgiausi kaip tipiškas italas. Negaliu to paneigti. Būčiau nesąžiningas.
Pramoginių Lietuvos televizijos kanalų kuriamas gražios moters etalonas – aukšta dažyta blondinė silikoninėmis krūtimis – manęs visai netraukia. Lietuvaitės yra natūralios, dėl to man ir patinka. Dirbtinis amerikoniškas grožis – atgrasus.

Kas man tikrai nepatinka, tai Lietuvoje klestintis jaunystės kultas. Aš šio reiškinio netgi truputėlį bijau. Esu įsitikinęs, kad ši šalis – netinkama vieta senti, pasitikti gyvenimo saulėlydį. Gal dėl to čia tokia ryški vyrų amžiaus vidurio krizė, kai į penktąją dešimtį įkopęs sutuoktinis staiga lyg kulka šauna pas jauną, į dukras tinkančią merginą. Labai paviršutiniškas požiūris! Juk grožis praeina, jaunesnė moteris irgi pasens. Žinoma, visada gražu žiūrėti į jauną žavią personą, bet dėl to tikrai neverta rizikuoti savo šeima, mylimais žmonėmis. Ir Italijoje yra panašių atvejų, bet mažiau nei Lietuvoje. Italai sunkiai ryžtasi palikti šeimą.

Esu italų filologas, bet gerai kalbu lietuviškai. Beje, fonetikai gabi Irene lietuviškai čiauška beveik be akcento. Šeimoje bendraujame itališkai, bet mūsų sūnus kalba ir lietuviškai. Kai būdami savo tėvynėje nenorime, kad kiti mus suprastų, su žmona tarpusavyje kalbamės lietuviškai.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis