Nuosprendis buvo paskelbtas remiantis įstatymu, priimtų po vadinamojo 12-os dienų karo karo tarp Izraelio ir Irano 2025 m. vasarą. Irano valdžios institucijos teigia, kad šis teisės aktas skirtas kovoti su šnipinėjimu ir bendradarbiavimu su priešiškomis valstybėmis.
Pasak „Reuters“, jai pateikti kaltinimai apima interviu davimą žiniasklaidos priemonėms, kurias šalies teokratinis režimas laiko priešiškomis, ir nuotraukų teikimą organizacijoms, susijusioms su JAV ir Izraeliu.
Naujienų agentūrai pateiktame pareiškime, Y. Moaiery teigė, kad Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) žvalgybos padalinys sausio mėnesį, vykstant antivyriausybiniams protestams, surengė reidą jos namuose ir konfiskavo jos telefoną, nešiojamąjį kompiuterį bei kitą elektroninę įrangą. Pasak jos, IRGC pareigūnai sugrįžo po JAV šiais metais surengtų oro smūgių prieš Iraną ir vėl konfiskavo jos daiktus.
Į „Reuters“ prašymą pakomentuoti jos bylą Irano misijos Jungtinėse Tautose Niujorke atstovas spaudai neatsakė.
Y. Moaiery savo fotoreportažuose daugiausia dėmesio skyrė moterims. Ji nufotografavo vienus pirmųjų atvejų, kai moteris sulaikė Islamo Respublikos vadinamoji moralės policija, įskaitant 2007 m. nuotrauką, kurioje matomos dvi policijos furgonuose sėdinčios moterys, kurių veidais rieda ašaros.
2017 m. ji nufotografavo Teherano universitete prieš ekonomines sąlygas protestuojančią studentę. Joje matyti, kaip moteris per ašarinių dujų debesį eina atidaryti langą, į viršų iškėlusi kumštį. Šią nuotrauką JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija panaudojo savo komentaruose apie žmogaus teisių padėtį Irane.
Y. Moaiery buvo įkalinta dėl savo veiklos ir anksčiau. Ji atliko dvejų metų bausmę Karčako miesto kalėjime.
