Tinklalaidėje moteris dalijosi, ką teko patirti sudėtingame skyrybų su buvusiu vyru etape.
„Kai tu išgyveni skyrybas... Tu niekaip neišsikuopi tų savo paširdžių, nuoskaudų“, – kalbėjo ji, leisdama suprasti, kad tam tikros žaizdos jos širdyje likusios iki pat šių dienų. Prabilusi apie tai, toliau žodžių į vatą Daiva nevyniojo: „Visus tuos metus aš turėjau viena auginti dukrą, viena rūpintis buitimi – ar įsivaizduojate, kaip tai sunku? Na, dabar sakys, kad ji – vėl skundžiasi, bet, žinokite, kartais tuos vyrus reikia pavadinti tikrais vardais.
Kai vaikai auga, mes bijome pasakyti blogų žodžių, nes nenorime sužeisti savo vaikų. Tu savo vaikui dar bandai pateisinti, kodėl tu taip retai matai savo tėtį ar dar kažkas. Bandai pateisinti, nes nori, kad jis nejaustų nuoskaudos, kad niekas iš šono jam nieko nesakytų. Bet kai tiek vaikai suauga, gal ir reikia pasakyti – negalima dovanoti vyrams šikiniams. Jeigu vyras šiknius – reikia taip ir pasakyti. Mes labai dažnai juos užglostome, užpopiname ir, kad prieš visuomenę gražiai atrodytų, dar sakome: mes gražiai, kultūringai išsiskyrėme. Nors nebūtinai tas santykis yra toks“.
Pasakodama, koks santykis su buvusiu sutuoktiniu yra dabar, D. Tamošiūnaitė neslėpė:
„Mes nesišnekame, esame užsiblokavę ir taip toliau. Tiksliau, aš esu užblokuota“. Tačiau tai moters, atrodo, pernelyg nestebina. Labiausiai visame šiame etape ją nustebino vienas esminis dalykas. „Žmonės sako: kai vyras liaunasi mylėti moterį, nebemyli ir vaikų. Niekada tuo netikėjau ir sakiau, kad taip nėra. Gal tai ir nėra tiesų tiesa, bet tie vyrai, kurie palikę šeimas rūpinasi tik savo naujomis šeimomis, o visa kita yra įrašę į savo praeitą gyvenimo etapą – jie yra šikniai. Ir tai reikia pasakyti. Jiems turi būti gėda“, – kalbėjo ji.
Visą tinklalaidę stebėkite čia:
