Jaukų vakarą su arbatos puodeliu rankoje salone leido ir garsios moterys – gero skonio ambasadorės: renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė, stiliaus ikona Daiva Bakutienė, legendinė aktorė Gražina Baikštytė, namų stilistė Indrė Reimorienė, gyvenimo būdo laidos vedėja Rūta Lapė, televizijos laidų ir renginių vedėja Daiva Tamošiūnienė, mitybos konsultantė Ugnė Radzevičienė ir kitos grožiui bei estetikai neabejingos viešnios.
Susirinkę svečiai renginio metu turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su vokišku „Seltmann Weiden“ porcelianu, arbatos serviravimo tradicijomis, stalo estetika bei istorijomis, kurios šimtmečius lydėjo porcelianą ir arbatos gėrimo kultūrą Europoje. Vakaro atmosferą papildė „Gurmans“ arbatų degustacija, įkvepiančios serviruotės idėjos ir subtili elegancija, kviečianti bent trumpam sustoti ir pabėgti nuo kasdienio gyvenimo tempo.
„Norime parodyti, kad prabanga nebūtinai reiškia išskirtines progas ar dideles šventes. Kartais ją sukuria labai paprasti dalykai – mėgstamas puodelis, ramus ir jaukus arbatos ritualas, gražiai padengtas stalas ar kelios minutės sau“, – sakė viena iš šeimos verslo „ŽANA“ bendrasavininkių Viltė Kačerauskaitė, viešnias pakvietusi sostinės prekybos centre „Panorama“ įsikūrusi saloną.
Arbatos gėrimo tradicijos Europoje nuo seno buvo siejamos su rafinuotumu, prestižu ir socialiniu statusu. Kai XVII amžiuje iš Kinijos arbata atkeliavo į Europą, ji buvo tokia brangi, kad ją galėjo sau leisti tik aristokratai ir itin turtingi miestiečiai. Arbata buvo laikoma prabangos simboliu, o jos gėrimas virto ne tik kasdieniu ritualu, bet ir savotišku statuso demonstravimu.
Kartu su arbata į Europą atkeliavo ir porcelianas, anuomet vadintas „baltuoju auksu“. Ilgą laiką europiečiai nežinojo tikrosios porceliano gamybos formulės, todėl kiniškas porcelianas buvo vertinamas beveik kaip meno kūrinys.
Turtingų šeimų namuose porceliano servizai dažnai būdavo laikomi specialiose vitrinose, pastatytose matomiausiose kambarių vietose, tačiau naudojami tik ypatingomis progomis – arba visai nenaudojami, kad nesudužtų.
Neatsitiktinai ir šiandien daugelio namuose galima rasti „tą ypatingą servizą“, kuris atrodo per gražus ir per brangus kasdieniam naudojimui. Tačiau būtent šią nusistovėjusią mintį renginio šeimininkai kvietė permąstyti.
„Porcelianas neturėtų dulkėti indaujoje laukiant kokios nors ypatingos dienos. Kartais pati gražiausia proga yra paprastas vakaras namuose, o pats geriausias laikas – šiandien“, – gyvenimo malonumų kasdienybėje kvietė neatidėlioti V. Kačerauskaitė.
Porceliano ir arbatos kultūra neatsiejama ir nuo karališkųjų tradicijų. Britų karališkoji šeima šimtmečius puoselėjo popietinės arbatos ritualą, kuris tapo ne tik etiketo, bet ir gyvenimo būdo dalimi. Teigiama, kad karalienė Elžbieta II ypač mėgo arbatą gerti iš subtilių porcelianinių puodelių ir laikėsi labai konkrečių arbatos serviravimo taisyklių – arbata visuomet būdavo pilama pirmiau nei pienas, o puodeliai derinami prie serviruotės estetikos.
Istorikai taip pat pasakoja, kad XIX amžiuje Anglijos aristokratų namuose porceliano kolekcijos buvo perduodamos iš kartos į kartą kaip šeimos vertybė. Kai kurie servizai tapdavo net diplomatinėmis dovanomis tarp karališkųjų šeimų.
Pasak renginio organizatorių, šiandien, kai gyvenimo tempas tampa vis greitesnis, žmonės vis dažniau ieško autentiškų patirčių, jaukumo ir prasmingų ritualų namuose. Todėl arbatos gėrimo tradicija ir estetiškas stalo serviravimas išgyvena savotišką renesansą.
Vakaro metu svečiai buvo kviečiami ne tik susipažinti su porceliano istorija, bet ir pajusti, kaip net mažos detalės gali pakeisti kasdienę savijautą. Gražus puodelis, kokybiškas porcelianas, subtilus arbatos kvapas ir akimirka sau šiandien tampa ne prabanga, o sąmoningo gyvenimo dalimi.
zana
