Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ – atviras pokalbis su nuomonės formuotoja, „Simitri“ parduotuvių įkūrėja Simona Lipne. Verslininkė neslepia, kad savarankiškumo ir atsakomybės jai teko išmokti itin anksti. Pirmuosius pinigus ji uždirbo būdama vos dešimties, o nuo šešiolikos jau pradėjo visiškai savarankišką gyvenimą. Simona įsitikinusi, kad būtent vaikystės patirtys užaugino jos verslumą ir išmokė vienos svarbiausių taisyklių – ne taupyti kiekvieną centą, bet ieškoti būdų, kaip užsidirbti daugiau.
„Nuo pat vaikystės turėjau tokį požiūrį, jog jeigu tau neužtenka, tai ne kaip sutaupyti, o kaip daugiau užsidirbti. Gyvenau išsiskyrusių tėvų šeimoje ir viskas buvo gana sudėtinga, todėl po mokyklos važiuodavau prižiūrėti sesės draugės vaiko. Vėliau dirbau degustatore, kuri stovėdavo kažkur ir siūlydavo praeiviams paragauti. Esu tvarkiusi ir sesių namus, taip užsidirbdavau 50 litų, kurie tuo metu buvo dideli pinigai ir jų užtekdavo ilgam. Todėl ir dabar mokau savo vaikus, kad mes turime galimybes jiems duoti, bet už kažką. Ir jei vaikas sako, kad norėtų kažką nusipirkti, aš klausiu, ką jis galėtų man už tai pasiūlyti“, - pasakoja Simona.
Kalbėdama apie „Simitri“ pradžią, moteris prisimena, kad viskas prasidėjo nuo internetinės parduotuvės idėjos ir noro sesei sukurti papildomą veiklą. Tačiau netrukus hobis virto sparčiai augančiu verslu, kuris šiandien jau skaičiuoja šešias fizines parduotuves. Vis dėlto verslininkė neslepia – nors iš pradžių atrodė, kad fizinės erdvės padės sumažinti darbo krūvį, realybė pasirodė visiškai kitokia.
„Tai turėjo būti papildomas užsiėmimas mano sesei, su mintimi, jog aš truputį pareklamuosiu, o ji galės dirbti. Bet kai po savaitės jos namai užsivertė dėžėmis, atsirado poreikis nuomotis patalpas. Visas verslas labai greitai užaugo, tačiau parduotuvės nebuvo mūsų užgaida ar neišsipildžiusi svajonė. Tai atsirado iš poreikio. Ir nors galvojome, kad jos nuims dalį darbo nuo manęs, nuo reklamų darymo, supratome naiviai tikėję. Atidarius parduotuves visiems reikia dar daugiau dirbti“, - pripažįsta verslininkė.
Nors pradėti šeimos verslą mintis kyla daugeliui, Simona sako, jog toks verslas turi ne tik privalumų, bet ir iššūkių. Į „Simitri“ veiklą aktyviai įsitraukęs ir jos vyras, todėl darbo temos šeimą lydi kone visur. Verslininkė pripažįsta, kad dirbant kartu labai lengva pamesti ribą tarp santykių ir darbo, todėl kitoms poroms, svarstančioms apie bendrą verslą, ji pataria gerai įvertinti, ar pavyks išsaugoti balansą.
„Net kai būni poroje, kartais per laiką pamiršti, dėl ko pradėjai būti kartu, o kai dar ir dirbi kartu, kai tiek atostogose, tiek namuose, tiek prie vakarienės stalo su vyru kalbiesi vien tik apie darbą – kas tada tarp jūsų lieka? Nieko. Reikia mokėti pasakyti „stop“, nebūti visą laiką darbe, kad ir kokia sunki situacija, kad ir koks etapas. Reikia nepamiršti, kad jūs suėjote ne dėl darbo santykių, nes kitaip artimas žmogus taps bendradarbiu“, - patarimu dalinasi Simona.
Kita laidos tema pakvies į daugiau nei dešimtmetį veikiantį verslą, kuriame netrūksta nei tempo, nei atsakomybės. Drabužių valyklos „Paulini“ vadovas Paulius Slavinskas atskleidžia, kad vidutiniškai per dieną čia išvaloma ir klientams paruošiama nuo pusantro iki dviejų tūkstančių drabužių, o vienu metu valykloje jų gali būti net iki septynių tūkstančių. Vis dėlto verslo pradžia buvo kur kas kuklesnė – vos kelios darbo priemonės, nedidelės patalpos ir du žmonės, tikėję savo idėja.
„Verslo pradžioje buvo nedidelės patalpos, viena valymo mašina, viena skalbimo mašina, vienas lyginimo stalas, vienas darbuotojas – aš ir mano kolega, atsakingas už logistiką. Taip būdami dviese pradėjome po truputį suktis, bet visą laiką į pažangą žiūrėjome per tą prizmę, kad ne grąža yra svarbiausia, bet kas tą grąžą galės sukurti. Jeigu darbuotojams nėra kančios dirbti, jeigu jie nepervargsta – automatiškai viskas lengvėja. Todėl persikėlimas į naujas patalpas, naujų technologinių linijų įdiegimas bei procesų automatizavimas mums leido palengvinti visus aspektus“, - sako verslininkas.
Kalbėdamas apie besikeičiančius žmonių įpročius, verslininkas pastebi, kad šiandien klientai kur kas labiau rūpinasi savo drabužių priežiūra nei prieš dešimtmetį. Anot jo, anksčiau atnešami drabužiai būdavo itin stipriai užteršti, todėl jų valymas reikalaudavo daug daugiau laiko ir rankinio darbo. Dabar situacija keičiasi – žmonės supranta, kad reguliari priežiūra ne tik padeda išlaikyti estetinę išvaizdą, bet ir gerokai prailgina drabužių tarnavimo laiką.
„Kai mes tik pradėjome, aš nesupratau, ką mes darome ne taip, kad drabužiai – tokie nešvarūs. Automatiškai susidūrėme su iššūkiais, kai turi gauti, padaryti ir atiduoti – mes strigome, mums reikėjo daug rankinio darbo. Dabar yra kitaip. Dabar drabužiai daug tvarkingesni, todėl mes išnaudojam mažiau resursų, o klientui drabužis tarnauja ilgiau. Teisinga priežiūra ilgina drabužio tarnavimo laiką, nors vis dar pasitaiko atvejų, kai gaunam drabužius po sezono, kurie nuo nešvarumo nebeturi lankstumo. Bet pas mus veikia medicinos principas ir į drabužį žiūrime kaip į pacientą: jeigu matome, kad gali būti negerai, informuojam klientą ir papasakojam, koks gali laukti rezultatas“, - sako Paulius.
Trečioji laidos tema supažindins su Vaiva Garlinske. Tinklininkų šeimoje užaugusi moteris nuo vaikystės jautė stiprią trauką krepšiniui, o aikštelėje vėliau išgarsėjo kaip keturgubo dublio autorė bei pasaulio krepšinio veteranų čempionė. Nors daugelį metų dirbo projektų srityje, krepšinis iš jos gyvenimo niekada nedingo ir dabar Vaiva jau pusmetį vadovauja „Lietuvos krepšinio namams“ – vietai, kur saugoma ir puoselėjama Lietuvos krepšinio istorija bei kultūra.
„Labai daug metų dirbau įdomų darbą su projektais konsultacinėje veikloje, bet krepšinis visada buvo šalia manęs. Iki dabar šiek tiek jį žaidžiu, bet kad vieną dieną krepšinis taps mano darbu – mažiausiai to tikėjausi“, - prisipažįsta pašnekovė.
Pasak Vaivos, „Lietuvos krepšinio namai“ siekia būti ne tik muziejumi, bet ir gyvu traukos centru įvairioms kartoms. Čia lankytojai gali susipažinti su svarbiausiais Lietuvos krepšinio istorijos momentais, pamatyti unikalius eksponatus bei dalyvauti edukacijose ar net rengti savo renginius. Viena naujausių idėjų – speciali krepšinio knygų biblioteka, kuri, tikimasi, taps jaukia erdve sporto istorijos gerbėjams.
„Arvydas Sabonis, visa komanda, sirgaliai ir žmonės, kurie susitelkė į šio pastato statybą, turėjo pirminę viziją, jog tai bus didelis, interaktyvus, modernus centras. Todėl šiandien turime ekspozicijas, instaliacijas, bet ypatingai laukiam gyvo kontakto ir rengiame edukacijas tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek senjorams. Taip pat labai maloniai laukiam, jog čia ateitų švęsti šventes, minėjimus, rengtų konferencijas. Be viso to, eksponuojam ir brangiausius laimėjimus, menančius net 1937-uosius metus, o naujausias mūsų projektas – krepšinio knygų biblioteka, siekiant surinkti įvairių kalbų literatūrą apie krepšinį ir turėti skaitymo kampelį“, - pasakoja Vaiva.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
