„Nepaisant visų 2025 m. pasaulio moterims tekusių sunkumų – darbo vietų praradimo, mastu prilygstančio pandemijos laikotarpiui, vis didėjančio internetinės „vyrų erdvės“ (angl. manosphere) toksiškumo, vieno prezidentinio atkirčio žurnalistei, kuriame minimas gyvulys – „Forbes“ 2025 m. galingiausių moterų sąraše esančios lyderės ir pirmeivės tapo atsparumo neramiais laikais pavyzdžiais“, – sąrašą pristato „Forbes“.
Be Europos Komisijos pirmininkės, žurnalas taip pat išskiria Japonijos premjerę Sanae Takaichi (sąrašo 3 vieta), kuri tapo pirmąja moterimi istorijoje, paskirta vadovauti 4 trln. JAV dolerių (BVP) vertės ekonomiką turinčiai šaliai ir JAV milijardierę filantropę MacKenzie Scott (11 vieta), parėmusiai istoriškai vien juodaodžiams skirtus JAV koledžus ir universitetus apie 700 mln. dolerių.
Atskirai minima ir JAV lustų gamintojos „Advanced Micro Devices“ (AMD) vadovė Lisa Su (10 vieta), kuri sudarė susitarimą su „OpenAI“ dėl šešių gigavatų galios dirbtinio intelekto (DI) lustų gamybos per ateinančius kelerius metus – teigiama, kad dešimčių milijardų dolerių vertės sandoris gali pakeisti DI ekosistemą. O daugiau nei 350 mln. sekėjų socialiniuose tinkluose turinti Kim Kardashian (71 vieta), bendradarbiaudama su „Nike“, sukūrė sportinės aprangos liniją „NikeSkim“. Skaičiuojama, kad jos prekių ženklas 2025 m. įvertintas 5 mlrd. JAV dolerių.
Iš Europos šalių vadovių aukščiausią vietą sąraše užėmė Italijos premjerė Giorgia Melion (4 vieta). Žiniasklaidos ir pramogų verslo kategorijoje aukštai sąraše atsidūrė JAV dainininkė Taylor Swift (21 vieta), JAV televizijos žvaigždė, verslininkė ir filantropė Oprah Winfrey (30 vieta), JAV dainininkė Beyonce (33 vieta).
Pasak „Forbes“, didžiulių ekosistemų – nuo šalių ir prekybos iki švietimo ir dirbtinio intelekto – stiprinimas yra tai, kuo kasdien visame pasaulyje užsiima įtakingiausios moterys.
„Forbes“ pateikia pirmąjį 2025 m. galingiausių moterų sąrašo penkioliktuką:
- Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen;
- Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde;
- Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi;
- Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni;
- Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum;
- JAV informacinių technologijų ir konsultavimo bendrovės „Accenture“ vadovė Julie Sweet;
- JAV bendrovės „General Motors“ vadovė Mary Barra;
- JAV finansų bendrovės „Citi“ vadovė Jane Fraser;
- JAV finansų bendrovės „Fidelity Investments“ vadovė Abigail Johnson;
- JAV lustų technologijų bendrovės „AMD“ vadovė Lisa Su;
- JAV fondo „Yield Giving“ įkūrėja, filantropė MacKenzie Scott;
- JAV technologijų bendrovės „Alphabet“ prezidentė ir investicijų vadovė Ruth Porat;
- JAV fondo „Pivotal Philanthropies Foundation“ įkūrėja Melinda French Gates;
- JAV sveikatos draudimo bendrovės „Elevance“ vadovė Gail Boudreaux;
- Ispanijos banko „Santander“ valdybos pirmininkė Ana Patricia Botín.
„Forbes“ paaiškino, kad 22-ąjį kasmetinį 100 galingiausių moterų pasaulyje sąrašą sudarė remdamasis keturiais pagrindiniais kriterijais: pinigais, žiniasklaida, poveikiu ir įtakos sferomis. Politinių lyderių atveju buvo atsižvelgta į šalies bendrąjį vidaus produktą ir gyventojų skaičių, o įmonių vadovų atveju – į generuojamas pajamas, vertę ir darbuotojų skaičių. Atlikta visų moterų paminėjimų žiniasklaidoje analizė.
