Pirmą kartą į aerodromą jis nuvyko tik sulaukęs beveik penkiasdešimties. „Aviacija domėjausi nuo vaikystės. Iš pradžių atidėliojau dėl objektyvių priežasčių – buvo sovietynas ir tais laikais arba tu kosmonauto sveikatą turi, arba tu netinkamas. O po to aš įstojau į akademiją“, – pasakojo Sakalas Uždavinys.
Aktorius taip pat atskleidžia, kad mokytis sklandyti sulaukus brandaus amžiaus nėra labai paprasta, bet įmanoma. „Aš labai atsargiai pradėjau. Galvojau, gal mane pykins. Toks lėtapėdis truputį. Aišku, jaunas žmogeliukas padaro tą 10 kartų greičiau negu tu. Tada galvoji, palauk, palauk, čia truputėlį ne fasonas. Bet tai yra natūralu. Jauni žmonės nekvestionuoja. Ką pasakė, jie tą ir daro, o mes, būdami jau solidžiame amžiuje, galvojam, o kokia to prasmė, o ką tai reiškia, o kodėl taip ir taip. Buvo momentų, kai galvojau, kad viskas, užteks, nes buvo keli pratimai, kurių aš nepadarydavau“, – su šypsena kalbėjo Sakalas.
Paklaustas apie tai, kaip į jo pomėgį aviacijai reaguoja žmona, Sakalas neslepia, kad didelio džiaugsmo ji nerodo.
„Žmona su manimi skrido vieną vienintelį kartą. Taip klykiančio keleivio aš nesu turėjęs. Jos akyse pasitikėjimo kaip pilotas tikrai neturiu. Mes pakilom, skrendu, ji klykia. Aš tada pradedu suktis, ji: „Ne, skrisk tiesiai!“ Po to man truputėlį sėkmingiau sekėsi ją įsikelti į lėktuvėlį su varikliu. Jai, matyt, tas propeleris suteikia ramybės, bet didelio džiugesio ji nerodo“, – atviravo aktorius.
Sakalo vardas simboliškai dera prie šio hobio, tačiau anksčiau keldavo ir kompleksų. „Sutapimas. Aišku, labai fainas.
Galbūt tam tikra prasme vaikystėje tas vardas mane ir užvedė ant domėjimosi ta aviacija. Bet aišku, kad aš kompleksuodavau ir dėl savo vardo, ir dėl savo pavardės, ir dėl to, kad mano plaukai juodi ir garbanoti, ir dėl to, kad aš ilgas ir plonas. Man atrodo, kad mes visi tą pragyvenę ir drąsiai visiems, kas dar jauni, galim pasakyti: „Chebra, nedarykit to“, – teigė aktorius.
Vienas svarbiausių gyvenimo etapų – dešimtmetis, praleistas Kanadoje, kur Sakalas ne tik atrado režisūra, bet ir naują požiūrį į aktorystę. „Išvažiavau į Kanadą. Norėjau iš viso atsižadėti vaidybos, teatro. 3-4 metus į tą pusę net nežiūrėjau, bet po to supratau, kad aš nelabai ką dorai moku daryti. Nutariau stoti į magistrantūrą. Ne tiek kiek režisieriumi tapau, kiek aš visai iš kito kampo suvokiau mūsų profesiją. Aš išmokau labai fainą dalyką iš kanadiečių – nežeminti artisto. Tai yra didžiulė pagarba vieni kitiems, ten supratau, kad galima dirbti su komanda nežeminant ir nenurodinėjant, o kolaboruojant“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie naujausią kūrybinį darbą, Sakalas Uždavinys su entuziazmu pristato spektaklį „Pasimatymų žaidimai“, kurio premjera įvyks Vilniaus „Domino“ teatre. „Neatskleidžiant siužeto, pora, kuri pragyveno daugybę metų, staiga išsiskyrė ir dabar jie vienas kitam padeda eiti į pasimatymus. Medžiaga yra tikrai labai įdomi, ne primityvi ir nepaprastai juokinga. Spektaklis jau bus įdomus tuo, kad Evaldas Jaras pridės savo ranką“, – tikino Sakalas.
Daugiau apie aviacijos bei aktorystės subtilybes galite išgirsti laidoje „Šeškinės 20“šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.
VIDEO
