76 metų monarchas ir jo žmona karalienė Camilla kartu su JAV gimusiu popiežiumi dalyvavo Siksto koplyčioje vykusiose 30 minučių trukmės pamaldose, per kurias buvo derinamos katalikų ir anglikonų tradicijos.
Ceremonija po įspūdingomis Michelangelo lubų freskomis buvo karališkosios šeimos valstybinio vizito į Šventąjį Sostą kulminacija ir pabrėžė reikšmingą dviejų bažnyčių suartėjimą.
Tai buvo pirmas kartas, kai valdantis Anglijos ar Didžiosios Britanijos monarchas viešai pasimeldė kartu su popiežiumi, nuo 1534 m., kai karalius Henrikas VIII atskyrė Anglijos bažnyčią nuo Romos katalikų bažnyčios. Skilimas įvyko tuometiniam popiežiui atsisakius anuliuoti Henriko VIII santuoką, kad jis galėtų vesti kitą moterį. Nuo tada Didžiosios Britanijos monarchas yra Anglikonų bažnyčios vadovas.
Prieš pamaldas karalius Karolis III pirmą kartą susitiko su popiežiumi Leonu, gegužės mėnesį po popiežiaus Pranciškaus mirties tapusiu 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu. Karolį ir Camillą Apaštalų rūmuose pasitiko iškilminga popiežių saugančios Šveicarijos gvardijos garbės sargyba, po to įvyko privatus susitikimas su Leonu popiežiaus bibliotekoje.
Popiežius vadovavo pamaldoms Siksto koplyčioje kartu su Jorko arkivyskupu Stephenu Cottrellu, šiuo metu aukščiausio rango Anglikonų bažnyčios dvasininku, greta jų sėdėjo Karolis ir Camilla. Pamaldose dalyvavo katalikų ir anglikonų dvasininkai, politikai ir diplomatai, per jas daugiausia dėmesio skirta aplinkosaugai. Prie Siksto koplyčios choro prisidėjo Vindzoro pilies, vienos iš karaliaus rezidencijų, Šv. Jurgio koplyčios choras.
Pasak žinovų, pamaldos Vatikane buvo istorinis įvykis lėtai atnaujinant ryšius.
„Nuo 1536 iki 1914 m. Jungtinė Karalystė ir Šventasis Sostas oficialiai nepalaikė diplomatinių santykių“, – sakė Williamas Gibsonas, Oksfordo Brukso universiteto teologijos profesorius, ir pridūrė, kad Londonas atidarė ambasadą Vatikane tik 1982 metais.
1961 m. karalienė Elžbieta II, Karolio motina, tapo pirmąja po skilimo Šventajame Soste apsilankiusia Didžiosios Britanijos monarche.
2013 m. buvo pakeistas įstatymas, leidžiantis monarchams tuoktis su katalikų tikėjimo asmenimis, nors pats monarchas vis tiek turi būti protestantas.
Suartėjimas svarbus, nes „anglikonybė gimė kaip reakcija į Katalikų bažnyčią, taigi yra jai prieštaraujanti“, – sakė prancūzas kunigas Hyacinthe‘as Destivelle‘is, už krikščionių vienybę atsakingos Vatikano dikasterijos (departamento) narys.
Anglikonų bažnyčia, kitaip nei Romos katalikų bažnyčia, įšventina į dvasininkes moteris ir leidžia kunigams tuoktis.
Anglikonų bendruomenę visame pasaulyje sudaro 85 mln. tikinčiųjų. Neseniai Sarah Mullally buvo paskirta pirmąja Kenterberio arkivyskupe, aukščiausia Anglikonų bažnyčios dvasininke. Ji dar oficialiai nepradėjo eiti pareigų, todėl ketvirtadienį ceremonijoje nedalyvavo. Jos paskyrimą griežtai kritikavo konservatyvūs anglikonai.
Karolis kelis kartus lankėsi Vatikane ir balandžio 9 d. privačiai susitiko su popiežiumi Pranciškumi, likus vos kelioms dienoms iki jo mirties.
Jo vizitas vyksta Katalikų bažnyčiai švenčiant Jubiliejinius metus. Jie švenčiami kas 25 metus ir pritraukia į Vatikaną milijonus piligrimų.
