Gyvenimas vienkiemyje žavi gamtos grožiu
„Pirmiausiai – dėkoju už sveikinimus, – šypsodamasis sako Egidijus. – Atšvenčiau labai paprastai. Suvažiavo draugai, pasikalbėjomė, pajuokavome ir išsiskirstėme. Paprasčiausiai pasinaudojau proga pamatyti visus savo bičiulius, nes šiais laikais, kai esame visi beprotiškai užimti – tai ganėtinai sudėtinga.”
Jau kone aštuoneri metai, kai dainininkas E. Sipavičius drauge su sutuoktine Simona gyvena nebe mieste, o kaime Širvintų rajone. Tiksliau, vienkiemyje. Šiandien vyras juokiasi – dar prieš kokį dešimtmetį nė minties neturėjo, kad gyvenimas gali taip pasikeisti. Neturėjo ir tokių planų. Kaimas į jo mintis atėjo labai natūraliai.
„Jau, va, kiek metų čia gyvename ir esame absoliučiai laimingi. Pasirinkome vienkiemį dėl ramybės, dėl visiškai privačios erdvės, nepaprasto gamtos grožio. Pas mus jis toks akivaizdus. Kaip niekur kitur… Mieste tokios ryškios sezonų kaitos nepamatysi, – pasakoja atlikėjas. – Ir laikas čia visai kitaip skaičiuojamas: ne nuo Kalėdų iki Velykų. Čia gali stebėti kiekvieną gamtos pasikeitimą, ir tai yra nuostabu.“ Vietovė, kur šiandien gyvena žinomas vyras, nuo Vilniaus yra pakankamai netoli, važiuoti į sostinę tenka apie 45 minutes. Tad, kaip sako pats Egidijus, taip gyvenant galima naudotis visais didmiesčio privalumais ir išvengti jo trūkumų.
„Diskoteka” – vienas populiariausių muzikinių projektų kūrinių
E. Sipavičius prisipažįsta su malonumu stebintis įvairius muzikinius televizijos projektus. Ypač vyrą domina „Lietuvos balsas“ ir „Muzikinė kaukė”. Neretai tokių projektų dalyviai atlieka Egidijaus dainas. Viena populiariausių – ilgamečiu hitu tapusi „Diskoteka". „Man regis, „Diskoteka” tokia populiari todėl, kad dainuojama apie labai ryškų personažą, tiesiog diskotekų fanatiką, tokį maniaką, – juokiasi dainininkas. – Ir tokių dainų yra mažai, su grynai į pramogą nukreiptu tekstu. Ko gero, žmones tai ir žavi: aiškus, ryškus, skambus kvietimas pasilinksminti!”
E. Sipavičius prisipažįsta, kad projektų dalyviai jį yra nustebinę, ir tikrai ne vieną kartą. „Ypač vienas laidų vedėjas, kurio gaila dabar nepamenu pavardės. Jis sudainavo „Miškų dukrą”, ir pademonstravo vieną man būdingą judesį, kurio, pažiūrėjęs šį įrašą, nutariau atsikratyti”, – pasakojo Egidijus ir pripažino, kad tikrai labai naudinga stebėti, kaip kiti atlieka jo dainas. Scenos grandą ypatingai yra sužavėjusi atlikėja Liepa Mondeikaitė. Vyras iki šiolei negali atsistebėti, kaip Liepa atliko ir dar puikiai sušoko pagal jo kūrinį „Keistas šokis (breikas valdo mus)“. „Paskui mes su Liepa kalbėjomės, ir ji prisipažino, kad visai nemokėjusi šokti breiko, tiesiog scenoje darė tai, kas jai tuomet šovė į galvą. Tačiau darė su tokiu pasimėgavimu lyg būtų profesonali breiko šokėja”, – prisiminė dainininkas.
Ryškius blogiečius lengviau vaidinti
Šiųmetis ruduo E. Sipavičiui ypatingai dosnus: atlikėjas ruošiasi savo vinilinės plokštelės pristatymo turui bei muzikinio spektaklio - miuziklo „Pranašas. Kai iš meilės užsidega rankos ” premjerai.
„Pranašas" – sugrįžtantis muzikinis spektaklis. Pirmą kartą Lietuvoje pristatytas prieš dvidešimt metų, jis sulaukė ypatingo žiūrovų dėmesio ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos scenos meno istorijoje. Dabar kūrinys „Kitokio teatro” iniciatyva grįžta atsinaujinęs – su ta pačia muzika ir tekstais, tačiau nauja kūrybine komanda, kitokia menine vizija ir šviežiu atlikėjų kvėpavimu. Beje, viena iš „Pranašo“ dainų „Degančios rankos” yra tapusi ir žinomo dainininko M. Mikutavičiaus koncertinės programos hitu.
Tai ne tik spektaklis, bet ir kelionė į vieno iš didžiųjų XX a. dvasinių tekstų pasaulį. Spektaklio ištakos glūdi libaniečių poeto ir filosofo K. Gibrano knygoje „Pranašas”, kurios universalios temos jau daugiau nei šimtmetį skatina mąstyti apie žmogaus gyvenimo prasmę. Ši knyga, įkvėpusi ir pakeitusi gyvenimą P. Coelho („Alchemiko“ autoriui), šiandien per muziką ir teatrą prabyla naujai – lietuviškame scenos kontekste. Tai pasakojimas apie universalius gyvenimo ciklus, kuriuos kiekvienas žiūrovas gali atpažinti savyje. „Pranašo" filosofija poeto R. Stankevičiaus žodžiais jungiasi su kompozitoriaus R. Radzevičiaus muzika ir teatro kalba, sukurdama erdvę vidiniam susitikimui su savimi. Spektaklio režisierė – A. Ambrozaitytė, choreografiją kuria G. Ivanauskas.
Be E. Sipavičiaus muzikiniame spektaklyje vaidina didelis būrys visiems gerai pažįstamų scenos grandų: Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Tadas Gryn, Šarūnas Januškevičius, Greta Šepliakovaitė-Bendžė, Miglė Polikevičiūtė, Eglė Ancevičiūtė ir kt.
Šiame spektaklyje Egidijus atliks Pižono vaidmenį. Koks tai personažas? Dainininko žodžiais tariant, tai – savimyla, puošeiva, pasipūtėlis, semiantis iš gyvenimo viską tiesiog saujomis. Ir viską tik sau. Nesirūpinantis jį supančių žmonių jausmais, emocijomis. „Visiškai be jokios empatijos žmogus, tiesiog bjaurus tipas“, – priduria. O ar nėra sudėtinga vaidinti blogietį? Gal dainininkas įžvelgia ir kokių nors paralelių iš šio personažo ir savo gyvenimo? „Tokį personažą nėra sudėtinga vaidinti. Nes ryškius blogiečius ir beviltiškus geriečius, tokius itin ryškius personažus, visada yra lengviau vaidinti nei abejonių kamuojamą personą. Kažkada ir pats esu patyręs tokią egocentristinę būseną, kai visi tave myli, šlovina, sako, kad esi pats puikiausias, geriausias, gražiausias dainininkas. Ir tuomet labai lengva į visus aplinkui žiūrėti kaip į tau reikalingus ar nereikalingus asmenis. Tu gali drąsiai rinktis, nes pasiūla yra žiauriai didelė. Kažkada esu patyręs panašią būseną. Na, ir ačiū Dievui, kad iš jos išėjau, užteko sveiko proto“, – atvirauja pašnekovas.
