Šis teismo procesas yra naujausia iš virtinės teisinių problemų, su kuriomis susidūrė 70 metų buvęs dešiniųjų pažiūrų lyderis, kuris jam pareikštus kaltinimus neigia.

2007-2012 m. prezidento pareigas ėjęs N. Sarkozy jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose, iš jo buvo atimtas aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas.

Teisėja Nathalie Gavarino teigė, kad N. Sarkozy, tuo metu ėjęs ministro ir partijos pirmininko pareigas, „leido savo artimiems bendradarbiams ir politiniams rėmėjams, kuriems jis buvo pavaldus ir kurie veikė jo vardu“, kreiptis į Libijos valdžios institucijas, „kad gautų arba bandytų gauti finansinę paramą“.

Tačiau teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į prokurorų išvadą, kad N. Sarkozy buvo įtariamas neteisėto kampanijos finansavimo gavėjas. Jis buvo išteisintas dėl atskirų jam pareikštų kaltinimų Libijos viešųjų lėšų pasisavinimu, pasyvia korupcija ir neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu.

Jam skirtą bausmę ketinama paskelbti tolesnio proceso metu. Prokurorai prašo skirti N. Sarkozy septynerius metus laisvės atėmimo.

N. Sarkozy kartu su savo žmona, modeliu ir muzikante Carla Bruni-Sarkozy dalyvavo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis.

Taip pat nuteisti du buvę artimi jo padėjėjai. Buvusi dešinioji jo ranka Claude‘as Gueant‘as pripažintas kaltu dėl pasyvios korupcijos ir klastojimo, o buvęs ministras Brice‘as Hortefeux – dėl nusikalstamo sąmokslo.

2007 m. N. Sarkozy rinkimų kampanijos iždininko pareigas ėjęs Ericas Woerthas buvo išteisintas.

Dramatiškas sutapimas – Paryžiaus teismas sprendimą priėmė praėjus dviem dienoms po to, kai antradienį Beirute mirė Prancūzijos ir Libano verslininkas Ziadas Takieddine‘as – vienas iš pagrindinių N. Sarkozy kaltintojų šioje byloje.

75-erių metų Z. Takieddine‘as kelis kartus tvirtino, kad 2006 ir 2007 m. padėjo perduoti N. Sarkozy ir buvusio prezidento administracijos vadovui iki penkių milijonų eurų sumą grynaisiais pinigais nuo M. Kadhafio.

Paskiau jis netikėtai paneigė savo teiginius, o paskui ėmė prieštarauti juos neigęs, todėl N. Sarkozy ir C. Bruni-Sarkozy atžvilgiu buvo iškelta dar viena byla dėl įtarimų darant spaudimą liudytojui.

„Kovoti iki galo“

Prokurorai teigė, kad N. Sarkozy ir jo padėjėjai 2005 m. susitarė su M. Kadhafi, kad šis po dvejų metų neteisėtai finansuotų N. Sarkozy pergalę prezidento rinkimuose.

Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadafiui buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį, nukentėjusį po to, kai Vakarai apkaltino Tripolį 1988 m. virš Lokerbio Škotijoje susprogdinus lėktuvą, o 1989 m. virš Nigerio – dar vieną orlaivį bei pražudžius šimtus jais skridusių keleivių.

M. Kadafį priešininkai galiausiai jį nuvertė ir nužudė per Arabų pavasarį 2011 m., kai NATO karinė intervencija, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko N. Sarkozy vadovaujama Prancūzija, padėjo užtikrinti neskraidymo zoną.

Formuluodami kaltinimus, prokurorai rėmėsi septynių buvusių Libijos aukštų pareigūnų pareiškimais, C. Gueant‘o ir B. Hortefeux kelionėmis į Libiją, finansiniais pervedimais ir buvusio Libijos naftos ministro Shukri Ghanemo, kuris 2012 m. buvo rastas nuskendęs Dunojaus upėje Vienoje, užrašais.

N. Sarkozy nuo pat savo kadencijos pradžios susidūrė su daugybe teisinių problemų ir buvo atskirai kaltinamas korupcija, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu įtaka ir rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimais.

Pirmą kartą jis buvo nuteistas už kyšininkavimą, jam buvo skirta vienerių metų kalėjimo bausmė, kurią jis atliko tris mėnesius nešiodamas elektroninę sekimo priemonę, o po to buvo lygtinai paleistas į laisvę.

Be to, už neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą jis gavo vienerių metų įkalinimo – šešių mėnesių kalėjimo ir dar šešių mėnesių lygtinio laisvės atėmimo – bausmę vadinamojoje „Bigmaliono byloje“. N. Sarkozy šį nuosprendį apskundė Prancūzijos aukščiausiajam apeliaciniam teismui.

Jam paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis kyšininkavimo byloje sulaukė atgarsių už teismo salės ribų – N. Sarkozy neteko aukščiausio Prancūzijos apdovanojimo – Garbės legiono ordino.

Nepaisant teisinių nesklandumų, vyriškis, kuris eidamas šalies vadovo pareigas save vadino „hiperprezidentu“, vis dar turi didelę įtaką ir yra mėgstamas tarp Prancūzijos dešinės politikų bei, kaip žinoma, reguliariai susitinka su prezidentu Emmanueliu Macronu.