Vienos iš diskusijų „Atspari lyderystė: įžvalgos iš trijų buvusių Baltijos šalių prezidenčių“ metu buvusios regiono lyderės Dalia Grybauskaitė, Vaira Vīķe-Freiberga ir Kersti Kaljulaid dalijosi patirtimi apie tai, kaip užtikrinti valstybių saugumą, stiprinti piliečių pasitikėjimą ir telkti regiono vienybę. Diskusijoje taip pat buvo aptarta moterų lyderystės reikšmė, Europos saugumo klausimai bei kintanti didžiųjų pasaulio galių įtaka.
„Šiandien pasaulyje trūksta stiprių lyderių – Jungtinės Amerikos Valstijos nebėra tokios, kokios buvo, o Europa bent kol kas šio vaidmens taip pat neperėmė. Todėl mes, Baltijos šalys, turime parodyti, kad net ir būdami maži galime būti drąsūs ir matomi. Mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė – reikalauti sprendimų, laikyti valdžią atsakingą ir spausti ją investuoti ten, kur būtina. Tai – kiekvieno piliečio pareiga“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kitoje diskusijoje – „Ką reikia daryti, kad Baltijos regionas klestėtų hibridinių grėsmių akivaizdoje?“ – dalyvavo buvęs Estijos kariuomenės vadas ir Europos Parlamento narys Riho Terras, buvęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, „Eco Baltia“ vadovas Māris Simanovičs, „Hermitage“ – Suomijos investicijų bendrovės – valdybos pirmininkas Peter Fagernäs ir tarptautinės advokatų kontoros „Sorainen“ įkūrėjas Aku Sorainenas. Jie analizavo, kokių priemonių reikia, kad Baltijos šalys išliktų saugios ir patrauklios investicijoms. Diskusijoje pabrėžta, kad gynyba ir atsparumas yra ne tik kariuomenės, bet ir visos visuomenės užduotis – nuo civilinės gynybos stiprinimo ir technologijų įtraukimo iki bendruomenių bei verslo vaidmens.
„Atsparumas ir saugumas nėra vien kariuomenės atsakomybė – tai kiekvieno piliečio pareiga. Mūsų regiono ateitis priklauso nuo to, kaip mes patys pasiruošime iššūkiams ir kiek pasitikėsime savo jėgomis. Jei visuomenė suvoks, kad gynyba yra bendras reikalas, Baltijos šalys taps stipresnės, labiau pasitikinčios savimi ir atviresnės investicijoms bei bendradarbiavimui. Tik pasitikėdami savimi ir vieni kitais galime užtikrinti, kad Baltijos šalys klestėtų“, – pabrėžė A. Sorainenas.
Kalbėdamas apie 30 metų kelią, A. Sorainenas priminė, kad kontora gimė iš vizijos ir tikėjimo Baltijos ateitimi: „Studijuodamas Suomijoje ir rašydamas magistro darbą apie Baltijos šalių verslo teisę turėjau progą daug keliauti po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tuomet sutikau žmones, kurie mane įkvėpė – iš to gimė svajonė sukurti vieningą Baltijos šalyse lyderiaujančią teisės firmą. Šiandien, matydamas, kokią pažangą padarė regionas, didžiuojuosi, kad galėjome būti to kelio dalimi.“
Šią mintį pratęsė Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė: „Per trisdešimt metų patyrėme daug: pakilimus ir nuosmukius, ekonomikos augimą ir krizes. Tačiau visuomet į priekį mus vedė aiškus tikslas – prisidėti prie Baltijos šalių augimo ir klestėjimo: padėti klientams sėkmingai veikti, sudaryti galimybes mūsų žmonėms augti ir kartu kurti stipresnį regioną. Šiandien, kai gyvename itin nestabiliais laikais, dar aiškiau matome, kas svarbiausia – vertybės, bendrumas ir atsakomybė už ateitį.“
Į „Sorainen“ 30-mečiui skirtą renginį, vykusį Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje, susirinko daugiau kaip 600 svečių – verslo, politikos, teisės, žiniasklaidos ir visuomenės lyderių. Nuo pirmojo biuro Estijoje iki šiandien „Sorainen“ išaugo į didžiausią advokatų kontorą Baltijos šalyse, turinčią daugiau nei 400 teisės ir mokesčių specialistų trijose šalyse. Teisės firma nuosekliai siekia savo misijos – auginti regiono gerovę padedant klientams sėkmingai plėtoti veiklą.
