Naujausias 2025 m. Sociologijos instituto visuomenės nuostatų tyrimo parodė, kad romai išlieka labiausiai stigmatizuojama grupė Lietuvoje. Pirmiausia, romai yra labiausiai nepageidaujama kaimynystė Lietuvoje. Net 59 proc. žmonių nenorėtų gyventi šalia romų. Net 46 proc. žmonių nenorėtų dirbti su romais vienoje darbovietėje. Be to, taip galvojančių per pastaruosius metus netgi daugėja.
Darbo ieškantys romai su tuo susiduria kiekvieną dieną. Romų integracijos centro pirmininkė Konsuela Mačiulevičiūtė ne kartą tai patyrė pati. Šiandien ji aktyvi bendruomenės narė, visuomenininkė, žinoma atlikėja ir talentinga muzikos mokytoja. Mūsų skaitytojams ji sutiko plačiau papasakoti apie tai, su kuo romai susiduria jau mokykloje, o vėliau ir ieškodami darbo ar norėdami kilti karjeros laiptais.
- Esate aktyvi romų bendruomenės narė. Visgi, yra tekę turėti daug nemalonių patirčių, kai žmonės sužinodavo, ar suprasdavo, kad esate romė?
- Neigiamų patirčių yra buvę nemažai. Dar kai mokiausi konservatorijoje, man būnant maždaug vienuoliktoje klasėje, vasaros laikotarpiui norėjau įsidarbinti viename prekybos centre. Atėjus man buvo pasakyta, kad galėsiu dirbti salėje, reikia tik praeiti sveikatos patikrą ir susitvarkyti kitus reikalingus dokumentus. Labai apsidžiaugiau. Kai kitą dieną atėjau su dokumentais, mane priėmusi moteris paklausė, kokia yra mano tautybė. Atsakiau, kad „čigonė“. Tyčia pasirinkau tokį žodį, o ne „romė“. Ji pažiūrėjo į mane ir pasakė, kad darbo man jie neturi. Išėjau kaip aplieta karštu vandeniu. Tai buvo žiaurus jausmas. Ypač, kai esi jaunas žmogus.
To būna ne tik mano gyvenime. Man atrodo, kad kai žmogui pradeda sektis, jis išsiskiria savo talentu ar darbu, jis kažkodėl pradeda erzinti aplinkinius. O jeigu dar esi romų tautybės, gali susidurti su nuostata: „Nejau čigonė protingesnė už mane?“. Esu panašių dalykų išgirdusi net iš savo vaiko tėčio. Manau, tai rodo tų žmonių vidinį silpnumą.
Man yra tekę dirbti kultūros įstaigose. Ten niekada nebuvo diskriminacinio požiūrio. Priešingai – mane ten mylėdavo, kad esu romė, temperamentinga, gabi.
Baigusi universitetą iš karto įsidarbinau gimnazijoje Žagarėje. Iš mokinių tekę visko išgirsti, bet pedagogai visada priėmė ir palaikė. Dabar dirbu Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje. Jaučiuosi labai gerai, kolektyvas labai draugiškas ir palaikantis. Esu dirbusi ir kitose švietimo įstaigose, ten jausdavausi kaip po padidinamuoju stiklu, vis kažkam užkliūdavau. Padirbdavau metus, ir vėl reikėdavo ieškoti darbo. Romas vis dar yra nepageidaujamas netolerantiškų žmonių bendruomenėje.
- Dirbate muzikos mokytoja. Tam baigėte mokslus. Bet vis tiek įsidarbinti būdavo sudėtinga dėl tautybės?
- Buvo labai sunku. Be perstojo 2-3 metus važinėjau į darbo konkursus skirtingose įstaigose. Būdavo atvejų, kai žmogus, kurį įdarbins, jau atrinktas, bet vis tiek daroma atranka. Būdavo ir tokių atvejų, kai pasako, kad manęs nepriims, bet nepasako priežasčių. Nors tarp konkurentų nebūdavo tokios kvalifikacijos žmonių, kokią turėjau aš. Girdėdavau ir visokių pasisakymų, sulaukdavau klausimų, kurie kone prilygdavo kokiam kolokvijumui. Tarsi norint iš manęs pasijuokti, patikrinti, kiek čia ta romė ko supranta.
Visa tai vyksta ir šiandien. Kad ir kokie mes būtume išsilavinę, būtume sukūrę verslą, užsitarnavę savo vardą, nesu sutikusi žmogaus, kuris apie romus kalbėtų tik gerai. O vien paskaičius komentarus internete baisu darosi.
- Jūs savo tautybės niekada neslėpėte?
- Niekada neslėpiau savo tautybės. Ir šiandien, kai bendrauju su mokiniais, jie domisi romais. Žinoma, vaikų visokių būna, pasako ir blogą žodį. Bet vaikai yra vaikai ir aš stengiuosi to negirdėti. Nors tai yra sunku turint romų temperamentą. Bet tai yra todėl, kad jie gal mažiau žino apie romus. Kalbamės, pasakoju.
Pernai mūsų mokykloje buvo minima Tarptautinė romų diena, surengėme koncertą. Mokiniai dainavo romų dainas, buvo pristatyta paroda „Pasaulio ir Lietuvos žymūs romai“, iš Vilniaus atvyko bendruomenės atstovai. Apie tai rašė ir žiniasklaida. Labai tuo džiaugiuosi.
- Daug dirbate su kultūriniais renginiais. Nuo 2015 m. organizuojate festivalį „Tamburinas“, šiemet pasirodysite GYPSY FEST 2025 Vilnius scenoje, spalio viduryje vyks Jūsų pačios koncertas Kaune. Didžiulis koncertas didmiestyje – ypatingas karjeros laiptas. Kultūra padeda griauti visuomenės stereotipus ir kurti ryšį?
- Taip, artėjantis koncertas „Konsuela Mačiulevičiūtė ir romų muzikos fiesta“ man – ypatingas įvykis. Jis vyks Kauno pramogų ir laisvalaikio erdvėje „Oazė”. Tai vakaras, kupinas aistros, spalvų ir muzikos, kviečiantis žiūrovus pasinerti į romų muzikos bei šokio sūkurį. Čia skambės aistringos dainos, jaudinančios improvizacijos, nauji lietuviški kūriniai bei netikėtos premjeros – kai kurie kūriniai scenoje skambės pirmą kartą.
Man svarbi mano kūrybinės veiklos misija – padėti geriau pažinti romų kultūrą ir ją priartinti prie kiekvieno klausytojo. Savo koncertuose visada siekiu griauti negatyvius stereotipus romų atžvilgiu, kviesdama pažinti šios tautos kultūrą per muziką. Tokiu būdu skatinu toleranciją, įtrauktį ir tarpusavio supratimą. Spalio 18-osios koncertas taps gyvu tarpkultūrinio dialogo pavyzdžiu – scenoje drauge pasirodys romų, lietuvių ir kitų tautybių muzikantai bei šokėjai, atskleisdami bendrystės bei kūrybinio bendradarbiavimo žavesį. Scenoje man talkins Eduardas Bogdanovas, Šokių grupė „Roma de Drom”. Ir scenos grandė Aušrinė Gerikienė.
Tad, kultūra tikrai padeda kurti tiltus. Žmonėms visais laikais patiko romų kultūra, šokiai, spalvingi drabužiai, ritmai. Manau, kad per kultūrinę veiklą galime kurti teigiamas nuostatas apie romus. Kartu ir romai per kultūrinę veiklą gali lengviau įsilieti į visuomenę.
Tai yra didžiulis darbas. Bet vien kultūros neužtenka. Reikia ieškoti ir kitų būdų, kaip integruotis: kuriant verslus, dalyvaujant politinėje veikloje. Kad visuomenė pamatytų, kad ir tarp romų yra ne tik muzikantų, bet ir kitose sferose daug pasiekusių sėkmingų pavyzdžių.
- Lietuvoje antrus metus vyksta socialinė kampanija „Pažink, kad nereikėtų bijoti“, skirta visuomenės nuostatų apie romus keitimui. Kaip manote, ko šiandien reikia, kad nuostatos keistųsi, o ir romai labiau pasitikėtų visuomene, nebijotų, kad nebus nepriimti į darbą dėl tautybės ar dėl to negalės išsinuomoti būsto?
- Pirmiausia, reikalinga drąsa. kovoti ne tik už romų, bet bendrai už žmogaus teises. Svarbu tai išmanyti. Jeigu kažkas su tavimi elgiasi neteisėtai, nesusitaikyk ir nenuleisk rankų.
Taip pat labai svarbu bendravimas. Mes taip pat turime neužsidaryti, net jeigu kažkas nepavyko. Tik per bendravimą galime susikalbėti ir pasiekti savitarpio supratimą.
Tad kiekvienas mokėkime priimti kitokį. Nesvarbu, ar tai bus romas, ar bet kurios kitos tautybės, kitokių pomėgių ar nuomonę turintis žmogus.
