Kai chaosas virsta spalva
Po metų, praleistų valdant klubą ir sukantis tarp tų pačių pokalbių bei žmonių, Dominykas pajuto vidinį lūžį. Pasak jo, vakarėlių ritmas niekur nevedė – priešingai, viduje augo jausmų chaosas, kurį reikėjo kažkur nukreipti. „Supratau, kad turiu jį perkelti ant drobės – kitaip jis mane užgniauš.“ Taip prasidėjo sugrįžimas prie seniai pamirštos tapybos.
Šiandien jis kuria abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi, o jo darbuose nėra aiškių objektų ar daiktų – tik spalvų, linijų ir potėpių srautas, atspindintis emocines būsenas. Kai kurie kūriniai gimsta per naktį, kiti – per pusmetį, o kartais tik po kurio laiko autorius suvokia tikrąją savo kūrinio prasmę. Forma, anot Dominyko, gimsta iš jausmo, o mintys jį pasiveja tik vėliau.
Kvietimas pažinti save
„Aš tapau ne tam, kad kažką įrodyčiau. Aš tapau tam, kad prisiminčiau, jog dar esu gyvas,“ – sako menininkas. Jam drobė – tai vieta, kur galima būti netvarkingam, pavargusiam, jautriam, ir vis tiek jaustis tikru. Ši kūrybinė kelionė – ne tik asmeninė terapija, bet ir kvietimas kitiems sustoti, pažvelgti giliau į savo jausmus, net jei jie netelpa į žodžius. Tie, kurie nori pamatyti, kaip atrodo žmogaus jausmų topografija, tai galės padaryti jau šį rudenį Dominyko Jaro ekspozicijoje „Pasąmonės alchemija“ Vilniuje, kurios tikslesnė lokacija bus paskelbta vėliau.
