VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos bakalauro studijų trečiojo kurso studentė Eglė Merkelytė šiuo metu studijuoja Pietų Korėjoje, Kyungpook nacionaliniame universitete, dalyvaudama mainų programoje. Jau antrą semestrą čia besimokanti Eglė šį žingsnį apibūdina kaip vieną geriausių sprendimų gyvenime.
Kaip sekėsi prisitaikyti prie naujos kultūros? Kokios patirtys labiausiai įsiminė?
Kiekvieną dieną mokausi ir leidžiu laiką tarp daugybės talentingų ir protingų žmonių. Buvo sunku priprasti prie kitos laiko zonos, teko įveikti kalbos barjerą, bet buvo įdomu ir neįprasta patirti, kaip vyksta studijos vienoje iš labiausiai išsilavinusių Azijos šalių, ir kokią didelę reikšmę čia turi mokymasis bei žinių siekis. Studentai visada dėvi švarkus su universiteto emblema. Jie linkę ištisas dienas leisti bibliotekose ar kavinėse, kurios dirba iki vėlumos.
Pats mokymo būdas Korėjoje yra kiek kitoks: nebūna pratybų, tik teorinės paskaitos, todėl skiriama daugiau medžiagos ir laiko likusią informaciją išmokti savarankiškai. Jei palygintume technologijas ar kitus dėstymo ypatumus, iš tiesų viskas vyksta labai panašiai kaip Lietuvoje. Didesnis atotrūkis labiau juntamas tik dėl kultūrinių skirtumų – Korėjoje dėl socialinių nuostatų tarp studentų tvyro daug didesnė konkurencija, todėl jie yra linkę skirti daugiau laiko studijoms ir savišvietai. Stengiausi įsilieti į visiškai kitokią, nei mūsiškė, visuomenę.
Universitetas užsienio studentams suteikia daug galimybių pažinti šalį ir jos kultūrą. Aplankiau daug Korėjos miestų, pamačiau didžiulius dangoraižius, nuostabią gamtą ir jos kalnus, nuostabaus grožio arbatų laukus ir net jūrą. Ragavau įvairius tradicinius patiekalus: kimchi, „juoduosius makaronus“, „Korean BBQ“, „Shaved Ice“.
Be Korėjos, turėjau galimybę aplankyti dar dvi šalis: Japoniją ir Taivaną. Tai buvo neįkainojama patirtis ir tikrai buvo sunku patikėti, kokios skirtingos gali būti šios Azijos šalys. Tai buvo ne tik įdomi, bet ir vertinga patirtis – išmokau prisitaikyti, kitaip vertinti informaciją, suprasti ir priimti kultūrinius skirtumus ir net išmokau naujos kalbos pagrindus.
Egle, kokia dabar tavo studijų aplinka?
Kultūra, maistas, miestai, gamta ir, svarbiausia, pats universitetas kiekvieną dieną stebina ir žavi. Universiteto aplinka – tiek studijoms, tiek laisvalaikiui – paliko labai gerą įspūdį. Kyungpook universitetas turi didžiulį universitetinį miestelį, kuriame yra visko, ko gali reikti studentui: valgyklos, medicinos centras, sporto stadionai, parduotuvės, bendrabučiai, fakultetų pastatai. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad ši aplinka leidžia pasijusti lyg gyvenčiau universitetinį gyvenimą, kokį dažnai matome filmuose.
Universitetiniame miestelyje yra daug jaukių vietų pabūti – tiek su draugais, tiek vienai. Man ypač patikdavo eiti į parkelį skaityti knygų tradicinio korėjietiško stiliaus pavėsinėse. Visai šalia yra gyva ir triukšminga gatvė, kur renkasi studentai – ten galima skaniai pavalgyti, užsukti į karaokę ar tiesiog smagiai praleisti vakarą. Visi sutiktieji maloniai padeda.
Gyvenimas tiek universitetinėjė aplinkoje, tiek pačioje Korėjoje visada verda – daugybė kavinių, parduotuvių ir net biblioteka, veikianti 24 valandas per parą. Todėl net ir vėlyvi vakarai, mokantis ar bendraujant kavinėse, bibliotekoje, būna savaip įdomūs ir kupini studentiško šurmulio.
Taip pat netoli yra šiek tiek gamtos – kalnų takai, kur galima pakvėpuoti grynu oru ar pabėgti nuo šurmulio, užsiimti aktyviu laisvalaikiu. Kai norisi pabūti tarp žmonių, visada šalia – miesto centras, kuris atrodo kiek kitaip, nei mūsų miestai Lietuvoje – jame daug pastatų, spalvotų iškabų ir įvairaus chaoso.
Ką tau asmeniškai davė ši mainų patirtis, ar vėl rinktumeisi tą patį kelią?
Dėl šios mainų programos ne tik praturtinau savo žinias, bet ir praplėčiau savo pasaulėžiūrą, pažinau daugybę žmonių iš skirtingų pasaulio kampelių ir sugebėjau įveikti kalbos barjerą. Labiausiai įsiminė žmonės – tiek vietiniai, tiek kitų kultūrų, nes padėjo pasaulį pamatyti kiek kitu kampu.
Mainai suteikė galimybę ne tik sužinoti apie kitų šalių ekonomikas, bet ir sukaupti didelį žinių bagažą, kaip jos veikia iš tikrųjų.
Nors Korėjoje esu jau kurį laiką, kartais vis dar būna sunku patikėti, kad iš tikro esu tokioje aplinkoje. Tad jei reikėtų rinktis dar kartą – nedvejodama pasirinkčiau tą patį kelią, nes niekas taip neaugina ir nebrandina žmogaus, kaip tokios galimybės.
