Muzikologas Donatas Katkus: „Muzika yra tai, dėl ko gyvenau“

Dirigentas, atlikėjas, muzikologas, profesorius emeritas, vienas intelektualiausių muzikos pasaulio menininkų, visuomenėje plačiausiai žinomas dėl unikalaus humoro jausmo Donatas Katkus (81 m.), įkūręs Valstybinį Vilniaus kvartetą ir Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, šiemet minintį savo muzikinės veiklos trisdešimtmetį, dabar yra Garbės dirigentas ir džiaugiasi, kad savo orkestrą atidavė į patikimas Modesto Barkausko rankas.

Ilgus dešimtmečius prof. D. Katkus dėstė Vilniaus universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams, grojo altu, organizavo kvartetinės muzikos festivalius, rašė profesines knygas, o pastaruoju metu su skaitytojais dalinasi savo įdomaus gyvenimo prisiminimais.  


Pokalbio Maestro D. Katkus pakvietė į savo naujus namus nuo miesto šurmulio nutolusioje vietovėje. Prie keturių sienų prigludusiose lentynose – gausios muzikos albumų, vinilinių plokštelių kolekcijos, poezijos, filosofijos knygos. Ypatingą vietą užima žmonos bei mamos nuotraukos. Profesorius prašo pažiūrėti į dvi mėgėjiško teatro kolektyvo fotografijas, jose rodo savo mamą – vaidinusią šiame teatre. 


Prie stalo – didžiulė naujų knygų krūva, jau netelpanti į lentynas. Maestro skaito kelias knygas iš karto, tad patogu ranka pasiekti norimą veikalą. 


„Ar mokate kompiuteryje atkurti pranykusį tekstą? – staiga paklausia namų šeimininkas. – Rašiau prisiminimus, netyčia spustelėjau kažkokį mygtuką, ir 40 puslapių dingo.“


Gerbiamas Donatai, esate nepaprastai energingas, veiklus, kas rytą sėdatės prie kompiuterio pasakoti apie savo spalvingą būtį, kuri Jus apdovanojo nepaprastais susitikimais su įdomiomis asmenybėmis, su įvairių valstybių vadovais, kelionėmis, nuotykiais. Esate dovana šeimai, draugams, kolegoms, Lietuvos kultūros ir meno laukui. Sakote, kad nespėjate gyventi. Ar todėl, kad esate godus pažinčių, įspūdžių, įvykių?


Prieš metus baigiau dėstyti studentams, man skirtas profesoriaus emerito statusas. Visą laiką galvoju apie vieną Japonijos Ministrą Pirmininką, kuris atsistatydino, kad galėtų turėti bent kiek gyvenimo. Taip, esu godus gyvenimo, manęs būdavo pilna visur, bet dabar esu kiek kitoks. Buvau labai pririštas prie savo pareigų. Dirbau orkestro vadovu, Muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pats sukūriau mokymo kursus, organizavau festivalius ir t. t. Visos veiklos sukuria įdomų, intensyvų gyvenimą. Gyveni ne sau, o dėl kitų, dėl įsipareigojimų. Prieš dešimt metų turėjau penkis darbus, visi reikalaudavo nepaprastai daug energijos. Niekada neteko atostogauti.


Visą interviu su D. Katkumi skaitykite kovo mėnesio Moters leidinyje.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis