Tada ir dabar: moterys, keičiančios pasaulį

Šiandien, vasario 11 dieną, minime tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Šimtmečius moterys dėjo svarbų indėlį į mokslo žinias, tačiau prireikė ilgai laukti, kol jų atradimai buvo pripažinti. Pernelyg dažnai knygose ir akademiniuose kursuose, kuriuose nagrinėjama mokslo istorija, pamirštamos nuostabios, novatoriškos moterys, pakeitusios pasaulį. Retas jaunuolis ar net suaugęs gali įvardyti daugiau nei dvi ar tris moteris mokslininkes, tačiau atėjo laikas tai pakeisti! Susipažinkite su žymiosiomis mokslininkėmis.


Moterys, įėjusios į istoriją

 

Pirmoji moteris istorijoje laimėjusi Nobelio premiją ir vienintelė, gavusi dvi Nobelio premijas dviejose skirtingose disciplinose (chemijos ir fizikos), lenkų ir prancūzų fizikė ir chemikė Marie Skłodowska Curie. Ji įdėjo didžiausią indėlį atrandant radioaktyvumą ir visiems laikams pakeitė žmonių požiūrį į pasaulį. M. Curie taip pat atrado du elementus – polonį ir radį, o elementas kiuris pavadintas jos garbei. Marie vadovaujant buvo atlikti pirmieji pasaulyje navikų gydymo tyrimai, ji įkūrė Curie institutus Paryžiuje ir Varšuvoje, kurie iki šiol yra pirmaujantys medicinos tyrimų centrai. Be to, šią moterį galima pavadinti karo didvyrę, išgelbėjusią ne vieną gyvybę – ji sugalvojo sukonstruoti pirmąjį „radiologinį automobilį“, transporto priemonę su rentgeno aparatu. Šis atradimas sudarė galimybes karo lauko gydytojams operacijų metu naudoti rentgenografiją. Viena iš pagrindinių kliūčių buvo tai, kad rentgeno aparatui buvo reikalinga elektra, tačiau M. Curie šią problemą išsprendė automobilyje sumontuodama elektros generatorių. Tokiu būdu benzinu varomas automobilio variklis galėjo tiekti reikiamą elektros energiją.

 

Dar viena moteris, kurios vardas skamba mokslo istorijoje yra Gertrude Elion. Ji – amerikiečių biochemikė ir farmakologė, kuri mirus seneliui nusprendė savo gyvenimą pašvęsti medicinai. G. Elion baigė bakalauro ir magistrantūros studijas gamtos mokslų srityje, tačiau taip ir neįgijo oficialaus daktaro laipsnio. Nepaisant to, ji išrado pirmąjį leukemijos gydymą ir pirmąjį imunosupresinį vaistą organų transplantacijai. Net ir išėjus į pensiją 1983 m., ji toliau prižiūrėjo laboratoriją bei vadovavo pirmojo vaisto nuo AIDS kūrimui. Amerikietė 1988 m. kartu su kolegomis gavusi Nobelio premiją už inovatyvius vaistų kūrimo metodus, naujus gydymo nuo narkotikų priklausomybės principus, prisidėjo kuriant vaistus nuo maliarijos, meningito, leukemijos, podagros, herpesvirusų sukeltų ligų. Jos ryžtą geriausiai galima apibendrinti jos citata: „Neleisk, kad kiti tave atkalbinėtų arba sakytų, kad tu negali to padaryti. Mano laikais man sakydavo, kad moterys nebūna chemikėmis. Nematau jokios priežasties, kodėl mes jomis negalėtume būti“.

 

Moterys, keičiančios pasaulį šiandien

 

Ar yra būdų pasiekti amžiną gyvenimą? Į šį klausimą atsakymų šiandien ieško pasaulyje garsi molekulinės biologijos mokslininkė Cynthia Kenyon. Atsakymas nėra paprastas, bet jos genetiniai tyrimai rodo, kad gali būti įmanoma ženkliai prailginti gyvenimą. Tyrinėdama žemės gyvius, C. Kenyon nustatė, kad daf2 hormono receptorių mutacija padvigubina paprastos kirmėlės gyvenimo trukmę, nepakenkiant jos gyvenimo kokybei. Įspūdingiausia Cynthia Kenyon tyrimų dalis yra ta, kad pakartojus tyrimus su pelėmis, pasireiškė tas pats poveikis. Kadangi pelės yra žinduoliai, gali būti, kad tą patį poveikį būtų galima pasiekti ir žmonėms. Kita išvada buvo ta, kad gyvos būtybės, turinčios mutavusius daf2 hormono receptorius, rečiau serga ligomis, kuriomis sergama vyresniame amžiuje, tokiomis kaip Alzheimeris, vėžys ar širdies ligos. Šie atradimai buvo padaryti daugiau nei prieš du su puse dešimtmečio, o dabar jos tikslas – 100 metų pailginti žmonių gyvenimą.

 

 

Ar kada įsivaizdavote, jog iš jūsų kamieninių ląstelių būtų galima išauginti visiškai jums pritaikytą ir tobulai tinkamą kaulą? Tai gali amerikiečių biomedicinos inžinierė, „EpiBone“, įmonės, auginančios kaulus skeleto rekonstrukcijai, įkūrėja ir generalinė direktorė Nina Tandon. Jos išradimas  leidžia gydytojams ištaisyti kaulų defektus žmonėms naudojant paciento kamienines ląsteles. Iš paciento kamieninių ląstelių laboratorijos aplinkoje mokslininkai išaugina naujus ir sveikus kaulus. Jie gali būti pagaminti pagal tikslius išmatavimus, kad tiktų paciento kūnui, sudėjimui. Tai taip pat šis atradimas reiškia, kad paciento imuninė sistema natūraliai priims naują kaulą, o ne kovos su juo. Taigi, vaikams ir suaugusiems, turintiems kaulų ligas ar defektus, būtų išauginami kaulai, kurie leistų gyventi pilnavertį gyvenimą. N. Tandon taip pat kuria žmogaus širdis naudodama tą patį metodą. Nenuostabu, kad ji pelnė tiek daug pagyrimų – ji tapo TED stipendijos gavėja bei žurnalas „Foreign Policy“ 2015 m. mokslininkę pavadino pasauline mąstytoja. Tai, ką Nina Tandon daro moksle, yra tikrai nuostabu ir gali turėti didelės įtakos mūsų sveikatai tiek dabar, tiek ir ateityje.

 

Lietuvos mokslininkės nenusileidžia pasaulio įžymybėms

 

Archeologijos mokslo pasaulis neįsivaizduojamas be žymiosios archeologės Marijos Gimbutienės. Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių šio mokslo atstovių, kuri savo tyrimuose apjungė archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, pakeitusią Europos priešistorės sampratą. Mokslininkė ne tik aprašinėjo radinius, bet ir ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę ir kurti teorijas. Ji geriausiai žinoma dėl savo novatoriškų hipotezių apie Europos kultūrinį vystymąsi ir tapatybę, taip pat apie lyčių lygybe pagrįstą matristinę visuomenę, buvo plačiai pripažinta pasaulinėje mokslo bendruomenėje. Netgi Joseph Campbell, garsusis JAV mitologas, rašytojas ir dėstytojas, žinomas dėl savo archetipinių herojų studijų mitologijos srityje, žavėjosi šia mokslininke.

 

Marijos Gimbutienės darbai ir pasiekimai nelieka pamiršti – 2021 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šios mokslininkės metais, o organizacijos visame pasaulyje inicijavo veiklas, siekiant paminėti 100-ąsias mokslininkės gimimo metines. Britų taryba Lietuvoje kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namais bei Įvairovės ir edukacijos namais taip pat ėmėsi drauge įgyvendinti projektą „Beribis muziejus“. Projekto metu, moksleiviai iš įvairių Lietuvos vietovių pakviesti apsilankyti tarptautinėje Istorijų namų parodoje, pristatančioje Mariją Gimbutienę ir jos darbus. Moksleiviai ne tik gilinasi į mokslininkės gyvenimo ir karjeros kelią, bet ir diskutuoja apie lyčių lygybės svarbą įvairiose srityse, tarp jų ir moksle. Šios diskusijos padeda geriau pažinti nelengvą moters mokslininkės gyvenimą, atkaklias pastangas palikti žymę mokslo istorijoje kuriant mokslines žinias. Britų taryba, skirdama didelį dėmesį lyčių lygybei visame pasaulyje, lyčių lygybės ugdymui pasitelkia šios, žymiausios pasaulyje lietuvių archeologės pavyzdį.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis