Psichologė Genovaitė Petronienė: tabu tapusios temos išduoda, kur slypi nepasitikėjimas savimi

Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė konsultuoja jau 25 metus. Solidžios patirties turinti specialistė sako, kad viena dažniausių konsultacijose paliečiamų temų yra savivertė. „Maždaug dviems iš trijų pas mane atėjusių žmonių savivertė yra itin reikšminga tema. Nors stipria asmenybe akimirksniu netampama, tačiau svarbiausius dalykus apie savivertę žinoti verta kiekvienam“, – sako „WoW Universty“ Gamma klube paskaitas skaitanti G. Petronienė. 


Genovaite, kas gi yra ta savivertė? Kaip galėtume apibrėžti?


Savivertės jausmas mus informuoja, kiek mes atitinkame aplinką. Yra du šaltiniai savivertei pajausti: vidinis pajėgumas (kaip jaučiuosi iš vidaus, ar esu sugebantis, ar turiu energijos), o kitas – kaip mane vertina aplinkiniai.

Kai šie du jausmai susijungia, atsiranda vienokia ar kitokia savivertė.


Kaip atrodo žmogus, kurio savivertė aukšta?


Savivertė gali būti kitokia skirtingose gyvenimo srityse: vienose – žemesnė,  kitose – aukštesnė. Dabar išskirkite kokią nors gyvenimo sritį ir patikrinkime, kiek joje savimi pasitikite.


Taigi, jeigu toje srityje, apie kurią galvojate, savivertė aukšta, tai jums lengva priimti komplimentus. Pavyzdžiui, kažkas pasako, kad esate nuostabi mama ar puikus tėtis, jūs jaučiatės maloniai.


Jei čia savivertė šlubuoja, išgirdus komplimentą, nebus smagu. Galvosite kažką panašaus: „Na, taip... nuostabi mama. Jei tik būtum girdėjęs, kaip vakar rėkiau ant vaikų...“ Tačiau tylėsite, nieko nesakysite. Esant žemai savivertei, būdinga slėpti realybę.


Jei žmogaus savivertė aukšta, jis lengvai imasi naujos veiklos, bando, o jei nepasiseka, ilgai nesikremta. Pavyzdžiui, jei žinau, kad esu gera šeimininkė ir man šis valgis prisvilo, tai neimu į širdį, nes suprantu, kad esu gera šeimininkė. Gali ir tris kartus prisvilti, vistiek apie save galvosiu gerai.


Jeigu savivertė yra aukšta, žmogus nepersistengia. Jeigu žinau, kad esu graži moteris ar gražus vyras, nesistengsiu kasdieną atrodyti idealiai. Papildomas kilogramėlis ar šiandien neištrinkti plaukai, neprilygs tragedijai. Stengtis yra gerai, bet persistengti, ne. Tai jau rodo problemą.


Jeigu savivertė aukšta, kritika pernelyg nenuliūdins, nepavydėsime kitiems. Nevengsime apie tą savo gyvenimo sritį kalbėtis su kitais.


Kokios dažniausios žemos savivertės priežastys?


Žema savivertė susiformuoja žmogui augant – kaip patirtis. Jei vaikystėje (ypač nuo 4 iki 8 m. amžiaus) tėvai, broliai ar seserys, seneliai ar močiutės, mokytojas nuolat kritikavo, lygino su neva geresniais, nuvertino. Savivertę galėjo paveikti ir paauglystėje mokykloje, kieme patirtos patyčios, dėstytojai ar bendrakursiai studijų metais, vadovas ar kolektyvas pirmoje darbovietėje.


Kuo jaunesniame amžiuje mūsų savivertė nukenčia, tuo sunkiau vėliau ją sustiprinti. Realiai, kiekviena problema turi vardą ir pavardę. Už kiekvieno skaudulio slypi konkretus žmogus ir konkreti situacija. Galiausiai to žmogaus žodžiais mumyse prabyla vidinis kritikas. Sakoma, jei žmogų kankina depresinė nuotaika, reikia apsižiūrėti, ar jis nėra apsuptas idiotų.


Kas kartą, kai kas nors mus menkina, nekonstruktyviai kritikuoja, žemina, ignoruoja, reikia paklausti savęs, kodėl jiems tai leidžiame. Kam klausyti nejautrių, neįsigilinusių į mus žmonių, kurie greičiausiai tiesiog nori išlieti savo pačių neigiamas emocijas. Turėtume paisyti nuomonės žmonių, kurie mus gerbia ir vertina.


Genovaite, dažnai sakoma: „Jei nemylėsi savęs, tavęs nemylės kiti“. Kaip pakomentuotumėte?

 

Jei žmogus savęs nevertina, visi jam lipa ant galvos. Klasikinis pavyzdys, atėjai į naują darbovietę ir staiga niekas kitas nebeplauna puodelių, tik tu vienas... Aplinkiniai šalia tokio žmogaus išlempa. O jis pats neteisingai galvoja, kad pataikaudamas kitiems labiau patiks, bet nuo to tampa tik dar mažiau mielas, reikalingas. Jei pats savęs nevertini, greitai nebeturėsi, ką duoti kitam žmogui. Nei nuotaikos, nei jėgų. Ir dar. Pamąstykime apie štai ką: jei tavo vaikai nesistengia, lipa tau ant galvos, kokį žmogų išauginsi visuomenei?..

 

„WoW University“ Gamma klubo paskaitoje pateikiate nemažai pasitikėjimą savimi stiprinančių pratimų. Kokiu –  paprastu, bet efektyviu – galėtumėte pasidalyti dabar?


Prisiminkite tris momentus iš savo gyvenimo, kuomet labiausiai savimi didžiavotės: pasiekimus, situacijas, kuriose jautėtės nugalėtoju, buvote įvertintas. O tada garsiai žmogui, kuriuo pasitikite, išvardykite 3 savo savybes, kodėl, jūsų manymu, tai pasiekėte.


Tai pasakę garsiai, labiau įsisąmoninsite, o išvardiję konkrečias savybes, suprasite, kad jūsų sėkmė nebuvo atsitiktinė. Taip nutiko, nes jūs turite puikiems dalykams pasiekti reikalingų savybių.


Kitas patarimas, kuriuo galima pasinaudoti, kai savivertę kilstelėti reikia labai greitai: pačiam pagirti tris žmones. Du tikrai pagirs jus atgal, jausitės geriau.


Labai svarbu stabdyti nuvertinimą, kurį išsako ar parodo aplinkiniai. Jei jums nepatiko tai, ką kažkas apie jus pasakė, kaip pasielgė, pasakykite tai tiesiai. Net, jei žmogaus nesustabdysite, jausitės geriau – pastovėjęs už save.


O vienas geresnių būdų pastiprinti kito žmogaus savivertę – ne pagyros. Kai turime žemą savivertę ir mus giria, dažnai įsijungia apsišaukėlio sindromas (angl. Imposter Syndrome). Žmogus galvoja, kad dabar jį giriate, bet tuoj nusivilsite. Geriausia tiesiog pagarbiai, mandagiai, šiltai elgtis. Tam pasipriešinti negalime (šypsosi).


Žinoma, norint kaip reikiant pakelti savo savivertę, reikia reguliariai dirbti, sąmoningai daryti pratimus, praktikas. Patiems asmeniškai ar su specialistu. Šiuo metu mano vedamose „Online tobulėjimo dirbtuvėse“ kaip tik ties šia tema dirbame. Dalyvaujame workshop`uose, mėginame praktiškai įvaldyti įvairias technikas, susitinkame Live sesijose per „zoom“. Sakau, kad užtenka klausyti ir skaityti apie psichologiją, reikia imti įrankius ir daryti. Kitaip niekas nepasikeis.

 


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis