„Lyderystė – tai gebėjimas viziją paversti realybe“, – sakė lyderystės tyrimų pradininkas Warrenas Bennisas. Jo nuomone, lyderystė nepriklauso nuo titulo. Lyderiais gali tapti bet kurio lygio vadovas, profesionalas, jei jis gali motyvuoti tuos, su kuriais bendradarbiauja, siekti bendro tikslo. Lyderiai dažniausiai išsiskiria keliais pagrindiniais bruožais. Svarbiausi iš jų: visuomeniškumas, ambicijos ir smalsumas. Įdomu tai, kad šie bruožai gali būti net svarbesni nei intelektas. Gebėjimas sutelkti komandą, numatyti tikslus ir motyvuoti juos įgyvendinti – patys svarbiausi lyderio bruožai.
Atrodo, kad genetika taip pat daro įtaką vadovavimo gebėjimams dėl paveldėtų asmenybės bruožų, tačiau aplinkos veiksniai, tokie kaip išsilavinimas ir naujų galimybių paieškos, taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Lyderis nebijo peržengti barjero ir rizikuoti, kad pasiektų savo tikslą
Islandijos universiteto prof., mokslininkė Inga Minelgaitė sako, kad projektų vadybos tyrimai rodo, jog net iki 70 proc. projekto sėkmės gali lemti lyderystė. Todėl lyderystės tema išlieka aktuali dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, psichologinis pasitenkinimas: nuolatinės paieškos, kaip atlikti daugiau, peržengti barjerus ir pasiekti „kalno“ viršūnę.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad lyderiais tikrai tampama, o ne gimstama. Kiekviena lyderystės teorija, (o jų turime šimtais), yra empiriniais tyrimais grįstas „receptas“ potencialiai sėkmingai lyderystei. ,,Jei tobulėjate kaip lyderis, tačiau visai neskiriate dėmesio sekimui, (arba: followership), dirbate tik su puse savo potencialo – treniruojate tik vienos rankos raumenis. O tai reiškia, neišnaudojate viso savo, kaip lyderio, potencialo. Apie tai ir kalbėsiu spalio 21 dieną Alma Master mokymų metu – kaip sutelkti komandą bendram tikslui, kokia lyderystės reikšmė šiandien ir kaip ji keičiasi, kokie lyderio veiksmai motyvuoja, o kokie demotyvuoja komandą.
Lyderio darbas yra nuolatinės derybos ir įtakos darymas, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Tai nėra lengva ir nėra paprasta. Rezultatų įtaka yra daug sudėtingesnė nei veiksmų diktavimas. Dar viena stiprybė, kurią privalo ugdyti lyderiai, yra gebėjimas greitai priimti sprendimus, nepaisant dviprasmiškumo ir netikrumo. Šioje globalizacijos ir technologinių naujovių eroje ribos, kurios anksčiau skyrė pramonės šakas ir įmones, yra neryškios. Konkurencija yra labai didelė, tad lyderiai nebeturi prabangos ilgai planuoti ir kurti strategijas. Jie turi imtis veiksmų. Geriausi lyderiai, norėdami suprasti, kas iš tikrųjų vyksta tiek jų įmonėse, tiek už jų ribų, turi būti imlūs naujoms idėjoms, kritikai ir skirtingoms perspektyvoms.
Ir visgi svarbiausia yra tai, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti lyderiu. Visi lyderystės įgūdžiai yra išugdomi, jei yra praktikuojami. Tad lyderiui, visų pirma, reikia stiprios vidinės motyvacijos tam, kad galėtų tapti tuo, kuris daro įtaką ne tik sau, bet ir kitiems ir įgalina veikti.
