William‘as Shakespearas: „Prieš mirdamas – gyvenk“

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre garsūs kūrėjai stato Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ pagal to paties pavadinimo William‘o Shakespeare'o pjesę. Premjera Klaipėdos Žvejų rūmuose bus pristatyta rugsėjo 17, 18, 19 dienomis.


Kuo ypatingas W. Shakespearas?


Tai dramaturgas, vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu, vienu iš svarbiausių Vakarų Europos plunksnos meistrų, visuotinai pripažintas žymiausiu kada nors gyvenusiu rašytoju. Jį pelnytai galima vadinti ir viena paslaptingiausių asmenybių, nes kone visi jo biografijos faktai kelia abejones ir nesibaigiančias diskusijas.


Nepaisant to, W. Shakespearas išlieka vienu reikšmingiausių visų laikų autorių. Jo darbai nesitraukia iš mokyklų, universitetų programų, jo kūriniai virsta ne tik pastatymais scenoje ar žvelgia į mus iš virtualių ekranų. „Romeo ir Džuljeta”, „Vasarvidžio nakties sapnas”, „Hamletas”, „Venecijos pirklys” – tai tik keletas šio vieno garsiausių pasaulio rašytojų kūrinių.


Oficialiai teigiama, kad rašytojas gimė 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono ir ten pat mirė 1616 m. balandžio 23 d. Deja, jam gyvam esant niekas nelaikė jo rašytoju ir jis pats nepretendavo juo būti. Tik praėjus 7 metams po jo mirties, 1623 m. pasirodė pirmasis jo pjesių leidimas.


Sukūrė save iš nieko


Užaugęs neraštingoje ir neturtingoje šeimoje, W. Shakespearas „sukūrė save iš nieko“. Nesulaukęs pilnametystės jis vedė aštuoneriais metais vyresnę Anne Hathaway ir susilaukė trijų vaikų. Norėdamas išlaikyti savo šeimą, Šekspyras buvo priverstas palikti gimtąjį miestelį ir ieškoti geresnio uždarbio Londone. Iš pradžių vertėsi kuo tik galėjo: patarnavo svečiams, kurie atvykdavo į teatrą, dirbo spaustuvėje, buvo režisieriaus padėjėjas, pats vaidino. W. Shakespearas savo pašaukimą atrado teatre ir iškilo kaip žymus dramaturgas, nustumdamas ankstesnius kūrėjus šalin.


Beje, atvykti į Londoną jį paskatino, ne tik noras atsiriboti nuo šeimos ar galbūt jai padėti, bet ir slapta aistra medžioklei. Teigiama, jog Šekspyras paliko savo gimtąjį Stratfordą siekdamas išvengti bausmės už brakonieriavimą.


Tačiau Londone didžiojo dramaturgo niekas nėra matęs, nors šiame mieste jis gyveno apie 20 metų (1592-1612). Nerasta nė vieno užrašo, kad per tuos metus kas nors savo akimis jį būtų matęs ar sutikęs gatvėje.

Kazanova?


W. Shakespearas buvo kiek pašėlusi asmenybė: galimai turėjo nesantuokinį sūnų Viljamą Davenantą. Ir kas ten žino, kaip buvo iš tikrųjų, juk sklido gandai, kad Šekspyras buvo tikras „kazanova“. Tačiau neteisūs ieškantys giminystės ryšių su garsiuoju rašytoju: jo vienintelė anūkė buvo bevaikė bei šį pasaulį paliko nesusilaukusi palikuonių.


W. Shakespearas - modernus rašytojas, o jo kūryba aktuali visais amžiais. Jis tarsi „nutrynė žanrų ribas“. Tai ypač akivaizdu jo kūrinyje „Hamletas“, kuris sujungė tragediją ir komediją, kas tais laikais nebuvo priimtina.


Beje, W. Shakespearas nebuvo baigęs universiteto, tačiau populiarius kūrinius, istorijas sugebėjo parašyti taip, kad po daugelio metų susilaukė masinio susidomėjimo. Pavyzdžiui, žymusis kūrinys „Romeo ir Džuljeta“ buvo šiek tiek nukopijuotas nuo italų rašytojo Matteo Bandello. Nors rašytojas sunkiai dirbo (parašė 38 pjeses ir virš pusantro šimto sonetų), save priskirdavo prie tingiųjų - mėgo svaiginantį ir lengvabūdišką gyvenimą. Net rašydamas testamentą aprašė tik kam palieka savo turtą, tačiau apie teises į rankraščius neužsiminė.


Sukūrė naujus žodžius


W. Shakespearas anglų kalbai padarė labai didelę įtaką. Laisvai žongliruodamas daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių sudedamosiomis dalimis jis sukūrė net 1700 naujų žodžių, kurie dabar vartojami kasdien. Jo dėka pjesėse atsirado žodžiai „nužudymas“ ir „kankinimas“.


Jis buvo vienas iš pirmųjų rašytojų prabilusių apie blogį. W. Shakespearas atskleidė, kad blogis nėra vien banalus, o gali būti labai gilus, kad galima vienu metu mylėti ir neapkęsti.


KVMT baleto trupė ruošiasi S.Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjerai
KVMT baleto trupė ruošiasi S.Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjerai
Olesios Kasabovos nuotr.


Parašė užkeikimą savo kapui


Žodžiai „Tebūnie palaiminti tie, kurie palieka šį kapą ramybėje ir prakeikti tie, kurie sujudins mano kaulus“ išgraviruoti bažnyčioje, ant garsiojo W. Shakespearo paminklo. Į šį užkeikimą, kurį savo kapui rašytojas parašė pats, žiūrima labai rimtai: vykstant bažnyčios renovacijai, istorikai ir dvasininkai prižiūrėjo, kad kūrėjo kaulai nebūtų kliudomi.


W. Shakespearas turėjo ir vis dar tebeturi kažką tokio, kas žavi ir traukia paprastus žmones. Jo žodžių galia arba kūrėjo magija padeda įsiskverbti į giliausias žmogaus mintis. Juk W. Shakespearas rašė: „Būk laimingas ir nuolat besišypsantis. Prieš kalbėdamas - klausykis, prieš pradėdamas rašyti - pagalvok, prieš išlaidaudamas - uždirbk, prieš melsdamas - atleisk, prieš įskaudindamas - pajusk, prieš neapkęsdamas - mylėk, prieš mirdamas - gyvenk!“.


Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ Klaipėdoje stato tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Nekantriai laukiame premjeros!

 

Šokio spektaklio „Romeo ir Dzuljeta“ repeticija su Kirilu Simonovu
Šokio spektaklio „Romeo ir Dzuljeta“ repeticija su Kirilu Simonovu
Olesios Kasabovos nuotr.


Parengta pagal užsienio spaudą


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis