Fotografė Rūtai Andre ypatingą dėmesį skiria gamtos ir žmogaus dialogui

Fotografės Rūtos Andre santykis su gamta buvo artimas nuo pat vaikystės: mokyklos laikais, tik atšilus orams, menininkė pamokas ruošti keliaudavo į gamtą, stebėdavo ant piliakalnio vykstančias pagoniškas apeigas, vėliau, atsiradus gyvenime fotografijai ir jogai, šios veiklos taip pat buvo vystomos didžiąją dalį lauke. Menininkė tvirtina, kad būtent gamtoje pasiekiami geriausi rezultatai ir žmogus turi būti kaip niekad atsakingas už gamtos, miškų saugojimą.

Tvarios fotografijos idėja

 

Fotografė Rūta Andre stebėdama pandemijos pakoreguotus žmogaus įpročius, poreikius, šį pavasarį kelia sau iššūkį ne tik veikloje ir kasdieniame gyvenime kurti atsakingą santykį su gamta, bet ir plėtoti tvarios fotografijos idėją, ieškant, stebint ir fiksuojant žmogaus emocinį ryšį su tuo, kas vyksta gamtoje, ne tik ištobulintą kadrą kuriant, bet ir pamatant žmogų, paveiktą aplinkos problemų, - klimato kaitos, taršos. „Gyventi tausojant gamtos išteklius, atsakingai renkantis, ką vartojame ir ką kuriame, mūsų kiekvieno pareiga. Jei nekreipsime į tai dėmesio, greitai galime neturėti to grožio, kurį dabar fiksuoja objektyvas“, - kalba Rūta Andre.

 

Fotografė Rūta Andre
Fotografė Rūta Andre
Elly Jurelly FOTO ALIBI nuotr.


Gamtos svarba žmogui

 

„Metų laikų stebėjimas fiksuojant drėgnos žemės kvapą, upelių potvynius ir sausras, paukščius, žydėjimus, - visa tai mane išmokino pamatyti ir suprasti naują pradžią, naujos pradžios ženklus“, - pasakoja Rūta Andre. Už visa tai fotografė sako esanti dėkinga savo tėvams, kurie kiekvienas savaip joje įskiepijo meilę gamtai. „Dabar, pandemijos kontekste, žmonės išgyvena naują pradžią, ir santykis su gamta, atsigręžimas į ją, mus sustiprins ir padės pereiti į kitą etapą, kurio dar nelabai suprantame. Mokyklos laikais turėjau tradicijas pamokas ruošti gamtoje, o jas paruošus stebėti saulėlydžius. Pasiimdavau sumuštinių, termosą su arbata, užklotą ir išeidavau ant piliakalnio, nuo kurio atsiverdavo pasakiškas vaizdas, kaip kokiame kine. Grįždavau namo prisipildžiusi ir laiminga. Šiandien buvimas gamtoje mums taip pat labai svarbus“, - prisimena fotografė Rūta Andre.

 

Turime ne tik imti iš gamtos, bet ir jai duoti

 

Fotografė Rūtos Andre teigia, kad jos meninės fotosesijos gamtoje ar įkvėptos gamtos šiandien perauga į kitą etapą – tvarią fotografiją, kai svarbu atkreipti dėmesį ne vien į tai, ką turime, bet ir ką prarandame, kaip veikia žmogų aplinkos problemos, kertami miškai. „Kiekviena meninė mano fotosesija, - kaip lyrika, pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta, stebėjimas ir fiksavimas jų dialogo. Žmogus priklausomas nuo gamtos. Jis turi dvasinį ryšį su ja, yra neatsiejamas nuo jos. Gamta mums besąlygiškai duoda. Mes turime ne tik imti, bet ir duoti“, - kalba fotografė. Menininkė kviečia atsakingai planuotis savo kasdienybę, mąstant kaip galime tausoti gamtą, kuri mums suteikia namus, ramybę, stiprybę ir dalintis pastebėtais gamtos netausojimo, miškų kirtimo faktais, kuriuos būtina viešinti įvairiomis formomis, kad visuomenė nebūtų abejinga, kad žinotų, kas vyksta.

 

Pasak menininkės, pavasaris – ypatingas metas, kai bunda gamta, bunda žmogus, gyvenimo virsmą savyje su pavasariu kartu jusdamas, kai nesunku pastebėti kaip pavasaris suteikia energijos žmogui, tikėjimo nauja pradžia. Fotografė kaip ir kiekvienas metais, taip ir šiais, fiksavo keletą akimirkų pražįstant pirmiesiems sakurų žiedams. „Mes galime net nepastebėti kokį stiprų ryšį turime su gamta ir vis tiek ji mus įkvėps, stiprins, globos, ką mes bedarytume“, - tvirtina Rūta Andre.

 

Sakurų žydėjimas 2021
Sakurų žydėjimas 2021
Rūtos Andre nuotr.


Ką paliksime ateities kartoms

 

Prieš keletą metų Rūta Andre gyveno gydymo centre Peru, kur moteris teigia, jog žmonės ten suvažiuoja iš viso pasaulio, kad būtų gydomi netradiciniais metodais: augalais, dėlėmis, masažais, buvimu ir bendravimu su gyvūnais, šokiais. Menininkė pasakoja, jog žmonės  ten susipynę su gamta į artimą ryšį. Ji ten taip pat atrado savastį, pajuto savo ypatingą ryšį su gamta. „Nereikia niekur skubėti, tiesiog būni čia ir dabar. Dvasiškai sustiprėjau būdama ten. Grįžau prisipildžiusi. Jaučiau pilnatvę. Esu dėkingume už galimybę matyti, jausti, mėgautis gamtos grožiu. Ji mus ir gydo ir suteikia sparnus“, - atvirauja Rūta Andre.

 

„Prieš keletą metų dirbau leidykloje "Veidas", mes rengėme žurnalą „Ateities miestas“. Tai buvo žaliuojančiais stogais, su įspūdingais parkais miestas. Tikiuosi, kad mes sukursime tokius miestus, išsaugosime miškus ir galėsime fiksuoti žmogaus ir gamtos dialogų nuostabius momentus“, - kalba Rūta Andre, linkėdama kiekvienam iš mūsų šį lauktą pavasarį pasitikti galvojant apie idėjas, kaip kiekvienas galime išsaugoti gamtą ateities kartoms.

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis