L. Kalpokaitė atskleidė, kaip stiprina imunitetą: „Nuo senatvės nepabėgsi, bet ją galima pasitikti sveikam ir stipriam“.

Prieš keletą metų kardinaliais svorio ir išvaizdos pokyčiais nustebinusi aktorė Larisa Kalpokaitė iki šiol džiaugiasi į gerą pusę pasikeitusiu gyvenimo būdu bei išvaizda. Pasaulį sukausčius koronavirusui, moteris susirūpino ir savo imunine sistema, mat būdama 62-iejų metų, ji patenka į rizikos grupę.

Šiuo sudėtingu metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas imunitetui, nes imlumas infekcijoms yra tiesiogiai susijęs su imunine sistema. Šį sekmadienį TV8 laidoje „Sveikatos medis“ aktorė Larisa Kalpokaitė pasakos, jog nuo pat pirmųjų karantino paskelbimo dienų, nedvejodama drausmingai laikosi senjorams rekomenduoto namų režimo, nes dar prieš trejetą metų ji patyrė nusilpusio imuniteto pasekmes.


„Aš pajutau, kad man sunku vaikščioti, trūksta oro, greitai pavargstu. Labai dažnai ėmė kamuoti peršalimai ir man tiesiog pasidarė sunku gyventi. Pajutau, kad artėja senatvė. Bet pasirodo, kad tai ne visai senatvės reiškiniai. Su gydytojų ir draugų pagalba ėmiau rūpintis savo sveikata ir bendromis pastangomis ištraukiau save iš tos pelkės. Aišku, nuo senatvės nepabėgsi, bet ją galima pasitikti būnant stipriam“, - laidoje pasakos Larisa.


Pasak gydytojų imunologų, prasidėjus koronaviruso pandemijai žmonės itin didelį dėmesį ėmė skirti imuniteto stiprinimui. Šis organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam yra genetiškai nepriimtina, yra įgimtas, tačiau imuninės sistemos veiklą itin apsunkina netinkamos gyvensenos veiksniai, nepilnavertė mityba, stresas bei nuovargis.

„Imunitetas yra tarsi organizmo kariuomenė, kuri kovoja įvairiausiais būdais: ir blužnis, ir limfmazgiai, ir tos pačios tonzilės, ir kaulų čiulpai – viskas daro įtaką mūsų imuninei sistemai, jog ji dirbtų stipriai ir gerai. Šiuo metu pasaulį sukaustęs koronavirusas yra labai didelis iššūkis visam organizmui ir tokiais atvejais pasimato individualiai kiekvieno žmogaus gynyba ir atsparumas“, - laidoje pasakos gydytoja alergologė klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.


Moksliniais tyrimais įrodyta, jog imuniteto aktyvumui ypač svarbu, kad organizmui nestigtų vitaminų, mineralų bei antioksidacinių medžiagų, dėl kurių, ne išimtis, susirūpino ir aktorė Larisa Kalpokaitė.


„Yra labai senos tiesos, kurias mes pamirštam, pamirštam ir tokius naudingus maisto produktus, kaip granatai, ciberžolė, brokoliai, žalioji arbata. Jau trejus metus iš eilės mano kiekvienas rytas prasideda nuo moliūgų salotų. Žinoma, mitybos racione atsirado ir natūralūs maisto papildai. Aš nenaudoju jokios chemijos, visada labiau pasitikėjau natūralia medicina. Manau, jog bet kokia savipagalba yra naudinga, o ypač pavasarį, nes jeigu gali gydytis ir palaikyti savo sveikatą natūraliomis priemonėmis, tai kam tada gerti sintetinius vaistus“, - atviraus aktorė.


Remiantis Jungtinės Karalystės nacionaliniu „Pomi-T“ tyrimu ir Kembridžo universiteto profesoriaus, onkologo Roberto J. Thomo mokslinėmis įžvalgomis, polifenoliai, esantys Larisos išvardintuose produktuose, yra ne tik stiprūs antioksidantai, bet pasižymi ir antivėžiniu, antiuždegiminiu poveikiu, stiprina imuninę sistemą, ypač kai jie vartojami ilgą laiką. Tam, jog palengvinti jų vartojimą, britų mokslininkų komanda sukūrė ypatingą visadalių brokolių, ciberžolių, granatų ir žaliosios arbatos ekstrakto derinį, kurį patalpino į vieną maisto papildo kapsulę.


„Iki šiol mes su vyru turėjome atskiras vitaminų ir papildų spinteles, su skirtingais preparatais, tačiau atėjus tokiam laikui, mano egoizmas buvo nugalėtas ir pradėjau jais dalintis. Sėdėjimas karantine yra reikalingas ne tik tam, kad tu būtum sveikas, bet nuo tavo veiksmų priklauso ir kitų žmonių gyvybės, todėl šiuo metu labai gelbsti ir užsakymai internete. Dėkoju tiems žmonėms, kurie gali vaistus, papildus ar maistą pristatyti į namus, o ypač didelės sveikatos linkiu visiems medikams – jūs esate mūsų skydas ir viltis“, - gražius žodžius laidoje skirs Larisa Kalpokaitė.


Technologijų amžiuje akių ligos sparčiai jaunėja


Pasak oftalmologų, į jų kabinetus vis dažniau užsuka jauni pacientai. Akių ligos jaunėja ir tam didelę įtaką daro nuolatinis darbas su kompiuteriu, patiriamas stresas bei nuovargis. Pacientai dažnai skundžiasi ne tik prastėjančiu regėjimu, bet ir akių jautrumu ar sausėjimu.


„Labai dažnai jauni žmonės skundžiasi net ir tuo, kad ryte jie mato gerai, tačiau darbo dienos pabaigoje akys pavargsta ir regėjimas gerokai suprastėja. Tam, kad mes matytume iš arti, akis turi dirbti: žiūrint į tolį, akis ilsisi, o žiūrint iš arti – akis įsitempia. Tačiau kuomet akies raumuo persitempia, dienos pabaigoje žmogui pakėlus akis nuo kompiuterio ir pažiūrėjus į tolį, ji nebeatsipalaiduoja ir neišveda ryškaus vaizdo“, - laidoje pasakos regėjimo korekcijos klinikos „Laserview“ oftalmologas-chirurgas, gydytojas Almantas Makselis.


Gydytojų teigimu, akims reikia vitaminų A, B2, B6, C, reikia ir cinko, seleno, omega 3 riebiųjų rūgščių bei iš medetkų gaunamo liuteino. Šių medžiagų kompleksas apsaugo sveikąsias ląsteles nuo negrįžtamai jas galinčio pažeisti oksidacinio streso, o tai ypač aktualu pajutus pirmuosius regos silpnėjimo požymius.

Akims itin naudingos ir mėlynės, mat jose gausu vitaminų ir medžiagų, tokių kaip karotinoidai, kurie naudingi mūsų tinklainės apykaitai, jog ten neatsirastų patologiniai pakitimai. Tačiau jos, kaip ir kitos šviežios uogos ar daržovės, yra sezoninės, todėl siekiant užtikrinti normalų medžiagų kiekį organizme visus metus, labai gelbsti maisto papildai, tokie kaip „Visionace“.


„Papildai aktualūs ir vyresniame amžiuje, kuomet dažnai atsiranda amžinė geltonosios dėmės degeneracija, tačiau pacientų amžius labai jaunėja ir tai siejama su intensyviu darbu bei šviečiančiais ekranais, kaip kompiuteris ar telefonas. Šie įrenginiai spinduliuoja mėlynos šviesos spektrą, kuris turi žalingą poveikį tinklainei, todėl tinkami maisto papildai gali padėti nutolinti patologijas kaip įmanoma vėliau“, - teigs gydytojas A. Makselis.


Aktorius Š. Banevičius atvirai apie profesines sąnarių problemas


Šarūnas Banevičius
Šarūnas Banevičius
Stop kadras


Viena dažniausių nugaros skausmų priežasčių yra stuburo degeneracinė liga. Tai gali būti sąlygota žmogaus amžiaus, tačiau dar dažniau stuburo skausmai atsiranda dėl per didelio jam tenkančio krūvio, netaisyklingos laikysenos arba žalojančių judesių. Aktorius bei režisierius Šarūnas Banevičius laidoje pasakojs, jog jo profesijoje neišvengiamos sunkios apkrovos sąnariams, todėl jų skausmai tampa neatsiejama darbo dalimi.


„Tai yra mūsų profesinė liga. Kuomet studijavau aktorinį, beveik visi sirgom tomis pačiomis ligomis – kelio sąnarių ir nugaros skausmais. Atsimenu, net scenos judesio dėstytoja sakydavo, kad būtinai turime nešioti kelio apsaugas, nes aktoriai mėgsta save žaloti scenoje. Aš irgi ne išimtis, nes po kiekvieno spektaklio jaučiu diskomfortą“, - laidoje pasakos Šarūnas.


Pasak gydytojų, nuo 25-erių metų amžiaus žmogaus organizme ima lėtėti kolageno gamybos procesas, o tai yra itin svarbi jungiamojo audinio sudėtinė dalis. Jo mažėjimas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai, tad gydytojai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemze“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis