Karališkų šeimų atstovai, kurie ryžosi atsisakyti sosto ir titulo

Dėl ko jaunieji monarchai atsisako paveldėjimo teisės?

Princas Haris ir Meghan Markle oficialiai pranešė norintys atsisakyti karališkų pareigų, monarchijos finansinės pagalbos ir gyventi dviejose šalyse. Karalienė Elžbieta II sutiko, monarchijos atstovai derasi dėl detalių, o mes kviečiame prisiminti karališkų šeimų narius, kurie atsisakė titulų, ir sužinoti tokių sprendimų priežastis.


Eduardas VIII, Didžioji Britanija, 1937 m.



Vida Press



Ši istorija atrodo graži visiems romantikams, tačiau savo laiku Didžiajai Britanijai sukėlė tikrą šoką. Karalienės Elžbietos II dėdė Eduardas VIII, būsimasis karūnos paveldėtojas, pirmą kartą britų monarchijos istorijoje atsisakė savo įgaliojimų dar iki oficialiai žengiant į sostą. Ir viskas – dėl meilės.


Dar būdamas princu Eduardas VIII garsėjo savo aistra ištekėjusioms moterims, į ką britų vyriausybė vis užmerkdavo akis. 1936 metais, mirus tėvui, Eduardas VIII jau 6 metus palaikė santykius su ištekėjusia Wallis Simpson, o tai visiškai nederėjo su sostu.


Princui pateikė siūlymą: arba sostas, arba Wallis. „Aš supratau, kad negalėsiu atlikti karališkų pareigų be moters, kurią myliu, pagalbos ir palaikymo“, – 1936 m. gruodžio 10 d. paskelbė Eduardas VIII ir atsisakė savo teisės į sostą, titulo ir paveldėjimo.


Princas Johanas Friso, Nyderlandai, 2004 m.



Vida Press



Nyderlandų karalienės Beatrix sūnus taip pat dėl meilės atsisakė įpėdinystės ir karališkų pareigų. Tiesą sakant princas Friso teikė daug vilčių – jis ilgus metus vieno stambiausių Londono banko viceprezidentų (Nyderlandų karališkas protokolas leidžia karališkos šeimos nariams užsiimti panašia veikla). Jo mylimoji Mabel Wisse Smit dėl praeities romano su nusikalstamo pasaulio atstovu netiko tapti karališkos šeimos nare.


Vyriausybės atsisakymas leisti princui susituokti su mylima moterimis jo nesustabdė. Sosto įpėdinis nutarė atsisakyti titulo.


Liuksemburgo princas Luji Liuksemburgietis, 2006 m.



Vida Press



2006 m. pradžioje oficialaus vizito į Kosovą metu princas Luji sutiko savo meilę. Jo mylimąja tapo vienintelė Liuksemburgo armijoje tarnavusi moteris – seržantė Tessy Antony. Mergina buvo kilusi iš paprastos šeimos ir dėl to, pagal protokolą, sosto paveldėtojui santuoka su ja buvo neįmanoma. Luji ilgai nesvarstęs atsisakė teisės į sostą.


Princesė Mako, Japonija, 2017 m.



Vida Press



Sako, studentų meilė – pati stipriausia. Japonijos imperatoriaus anūkė princesė Mako 2017 metais priėmė siūlymą tekėti už vaikino, su kuriuo tuo metu Tarptautiniame universitete Tokijuje studijavo kultūrologiją.


Skirtingai nei princas Luiji, kuris ir atsitraukęs nuo sosto fgalėjo išsaugoti puikius santykius su šeimos nariais, Mako po vestuvių tektų visiškai nutraukti ryšius su giminaičiais ir palikti imperatoriaus rūmus. To reikalauja Japonijos kultūra.


Tiesa, princesė Mako kol kas neištekėjo – santuoka su buvusiu bendramoksliu Kei Kumuro atidėta iki, kaip skelbiama, 2020-ųjų. Sako, nespėta pasiruošti.


Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustavo anūkai, Švedija, 2019 m.



Karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija
Karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija
Vida Press



2019 m. spalį Švedijos karališka šeima kartu su vyriausybe priėmė sprendimą penkiems dabartinio karaliaus anūkams panaikinti teisę į sostą. Sprendimą lėmė tai, kad eilėje į sostą būtų 10 žmonių. Teisės į sostą neteko 2 princo Karlo Philipo sūnūs bei trys princesės Madeleine atžalos.


Naujasis nutarimas ne tik supaprastina sosto įpėdinių klausimą, bet ir buvusiems paveldėtojams suteikia daugiau laisvių, nei jie turėjo iki šiol. Dabar eksprincai ir princesės, nekaustomi karališko protokolo įpareigojimų, gali gauti bet kokį išsilavinimą arba, pavyzdžiui, pradėti verslą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis