Rašytoja Ramunė Lė: „Patiriu didžiulį malonumą rašydama meilės romanus“

Ar įmanoma sukurti kokybišką lietuvišką meilės romaną?

Ramunės Lė slapyvardžiu prisidengusi žinoma Lietuvos rašytoja, kurios pirmoji trilogijos „Vestuvių fėjos“ dalis „Julija“ (išleido BALTO leidybos namai) ką tik pasirodė knygynuose, nori įrodyti, kad taip.



Leidyklos BALTO nuotr.


 

„Aš patiriu didžiulį malonumą rašydama meilės romanus, o skaitytojui linkiu patirti skaitymo malonumą be jokių su ankstesne autoriaus kūryba susijusių lūkesčių, nebandant ieškoti asmeninių detalių, – savo sprendimą pasirašyti knygą slapyvardžiu paaiškina autorė. – Pasaulyje įprasta, kad rašytojai, kuriantys žanrinę literatūrą, susigalvoja slapyvardžius, ir net ne po vieną. Tai reikalinga tam, kad skaitytojas iškart žinotų, kokio pobūdžio romano tikėtis iš autoriaus.“

 

„Vestuvių fėjos“ – tai renginių organizavimo įmonė, kurią įsteigia trys kažkada buvusios neišskiriamos draugės iš mažo Lietuvos miestelio, po kelerių metų pasimačiusios klasės susitikime. Elena – fotografė, Indrė – floristė ir dekoratorė, o Julija jau kurį laiką svajoja užsiimti švenčių organizavimu. Trys draugės pasiryžusios rengti nepamirštamas meilės šventes kitiems, tačiau nežino, kad jų laukia daugybė išbandymų ir ne mažiau gražių patirčių.


Pirmoji trilogijos dalis skirta Julijai. Tame pačiame klasės susitikime pasirodo Marius – prieš dešimtmetį paslaptingai dingęs Julijos mylimasis, kurio jai taip ir nepavyko pamiršti. Tačiau išskirtinį dėmesį ima rodyti ir kitas klasės draugas – Ričardas. Kurį pasirinks kadaise sudaužyta Julijos širdis? Susivokti nepadeda nei „Vestuvių fėjų“ kūrimo rūpesčiai, nei pirmųjų renginių jaudulys. Visa laimė, kad šalia – ištikimos draugės.


Ramune, kodėl jūs nusprendėte rašyti meilės romanus?


Visi kritikai kaip užsispyrę tvirtina, kad Lietuvoje nėra geros žanrinės literatūros – niekas nesugeba parašyti gero detektyvo, trilerio, fantastikos kūrinio, o meilės romanų kūrėjos dažniausiai prasilenkia su žanro kūrimo taisyklėmis. Todėl kažkada užsispyriau ir pasakiau sau, kad imsiu ir parašysiu tikrą meilės romaną. O rašydama supratau, kad tai smagus žaidimas ir bus visa serija.


Galima sakyti, kad tai pirmas lietuviškas knygų serialas?


Meilės romanų serijos yra labai populiaru pasaulyje. Nemaišykite to su knygų tęsiniais, kurie plėtoja linijinį pasakojimą tam tikrą laiką su tais pačiais herojais. Tokių mes turime Lietuvoje ne vieną.


Knygų serijose pasakojamos visai skirtingos istorijos, dažniausiai jos būna apie vienos šeimos narius, draugus, bendradarbius ar kitus susijusius žmones. Romanuose bus pasikartojančių veikėjų, atpažįstamų vietų ir situacijų, bet kiekviename bus papasakota vis kito herojaus istorija ir kiekvieną galima skaityti neskaičius kitų.


Pirmoje dalyje supažindinu su visomis ir papasakoju pagrindinės organizatorės Julijos istoriją. Antroje skaitytojų laukia vestuvių fotografės Elenos istorija, o trečioje – floristės ir dekoratorės Indrės gyvenimas.


Ko skaitytojas gali tikėtis iš Ramunės Lė knygų?


Neįpareigojančio, lengvo meilės romano, kurio herojės trys drąsios lietuvaitės, o veiksmas vyksta Lietuvoje. Norėjosi parašyti romaną, kad būtų atpažįstamos situacijos, tipažai, vietovės ir herojės, kurių tokia pati patirtis kaip mūsų ir su kuriomis būtų lengva susitapatinti.


Kodėl vestuvių organizavimas?


Nes tai palygint nesena ir labai įdomi verslo sritis. Kiekviena vestuvių organizatorė pasakys, kad jos darbas vertas romano ir kad darbe sutinka tikrų personažų.


Gal galite praskleisti paslapties šydą ir papasakoti, koks jūsų santykis su vestuvėmis? Ar jūs laimingai atšokusi vestuves prieš daugybę metų, o gal esate iš tų, kurie tas šventes organizuoja kitiems?


Esu senokai atšokusi savo vestuves ir neturėjau jokios vestuvių planuotojos. Taip pat nesu susijusi su vestuvių verslu, bet man patinka, kai pasakos baigiasi „jie atšoko vestuves ir ilgai ir laimingai gyveno“. Nusprendžiau panagrinėti, ar tos, kurios kuria šventę kitiems, mano taip pat.

 

Ar pati mėgstate skaityt tokias jausmingas istorijas?


Manau, kiekvienam būna momentų, kai norisi įsijungti serialą ar pasiimti į rankas meilės romaną. Aš galėčiau išskirti Lucindos Riley seserų istoriją. Mėgaujuosi skaitydama kiekvieną jų ir žaviuosi, kiek autorė įdėjusi žinių ir darbo, kiek istorijos surinkusi, kad parašytų tokius iš pirmo žvilgsnio lengvus romanus.


Kaip manote, Lietuvoje populiaru skaityti meilės romanus ar moterys vis dar nelinkusios atskleisti, kad mėgsta tokias knygas?


Manau, kad dabar moterys drąsios ir tikrai nesislepia nei skaitydamos meilės romaną, nei žurnalą moterims. Aš pavadinčiau tai desertu, kurio jos nusipelnė. Ir visai nebūtina to afišuoti ar kelti į socialinius tinklus – desertu mėgautis galime tyliai, kai liekam vienos, suguldom vaikus ir kai norisi atsiriboti nuo pasaulio problemų ir nieko nebevaidinti. Meilės romanai mums reikalingi kaip pasakos mažoms mergaitėms prieš miegą, kad nenustotume tikėti meile, kuri nugali išbandymus, draugyste ir kad žinotume, jog sunkumus galima įveikti. Beje, pats terminas „meilės romanas“ man ir pačiai nelabai patinka. Angliškai tokios knygos vadinamos „romance“, taigi ir lietuviškai daug tiksliau skambėtų „romantinė literatūra“.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis