Medikės darbo atsisakiusi Rūta Slaninaitė nutarė atsiduoti fotografijai

Rūtai Slaninaitei (24 m.) fotografija yra neatsiejama jos gyvenimo dalis, be kurios justų tuštumą širdyje.

Meilę fotografijai atrado vaikystėje


Rūta augo apsupta mylinčių šeimos narių, kurie padėjo atrasti šį talentą. Nemažą vaikystės dalį praleidusi Druskininkuose, ji stebėdavo tapyba užsiimantį senelį ir įsivaizduodavo, kad kuria tokius pačius šedevrus kaip ir jis. Taigi, jau būdama maža gavo supratimą apie spalvas, kompoziciją, kontrastus bei kitas detales. Svarbų vaidmenį atliko ir Rūtos tėtis, nuo jaunystės pats domėjęsis fotografija.



Rūta Slaninaitė photography



„Vaikystėje su tėvais nemažai keliaudavome po Europą ir kartais tekdavo „pažaisti“ su tėčio muiline, o šis negailėjo kompozicinių patarimų bei formavo supratimą, kaip svarbu negailėti pastangų pačiam geriausiam kadrui, nesvarbu kaip nepatogiai tektų įsitaisyti“, – prisimena mergina.


Kiek vėliau fotosesijos virto laisvalaikio su draugėmis praleidimo forma. Rūta eksperimentuodavo su turimomis makiažo priemonėmis, drabužiais ir stebėdama kitų fotografų darbus stengdavosi sukurti kažką savito.


„Amžinai liksiu dėkinga šeimos nariams, padėjusiems įgyvendinti šią svajonę, virtusią mano gyvenimo romanu“, – sako pašnekovė.



Rūta Slaninaitė photography



Kineziterapeutės darbo atsisakė


Šalia meninės veiklos merginą lydėjo ir kita sfera – kineziterapija. Atsimena, kaip dar būdama maža ji masažuodavo pavargusias savo močiutes rankas, kad pailsėjusios šios toliau galėtų megzti ar kapstytis darže. O mokykloje Rūta itin mėgo biologijos pamokas, kurių metu mokytoja gebėjo sudominti mokinius savo disciplina bei įdomiai perteikti žinias.


„Visuomet prijaučiau kineziterapijos ir jos atšakų principams. Studijų metais teko džiaugtis puikių specialistų globa, mokymu, skirtu dėmesiu ir laiku, atskleidžiant šios be galo įdomios srities vingrybes“, – teigia kineziterapeutės specialybę įgijusi mergina.


Tačiau šį pavasarį, po įtempto žiemos švenčių sezono, ilgų darbo valandų ir didelių krūvių Rūta nutarė užverti SPA centro, kuriame dirbo, duris ir visą savo laiką skirti fotografijai.


„Šiuo metu noriu visą savo laiką bei energiją skirti kūrybai. Kas iš to išaugs, parodys ateitis“, – šypsosi R. Slaninaitė.



Rūta Slaninaitė photography



Fotografija – organiška gyvenimo dalis


Mergina fotografijos nelaiko darbu – jis Rūtai asocijuojasi su apibrėžtomis darbo valandomis ir motyvaciniais susirinkimais, tačiau neįvardintų ir kaip savo hobio – ši sąvoka jai neskamba pakankamai svariai.


„Fotosesijų metu išsilaisvina mano ekstravertiškoji pusė – mėgaujuosi bendravimu, stengiuosi pažinti žmones, praturtinu save jų istorijomis ir patirtimi. O retušuodama nuotraukas praleidžiu introvertišką laiką savo pačios kompanijoje – klausau muzikos, podkastų, pailsiu nuo sociumo, pakraunu asmenines bei technikos baterijas.


Beje, jausdama, kad spustelėjus fotoaparato mygtuką gims puikus kadras, pilve jaučiu drugelius, o šis jausmas leidžia pasijusti gyvai“ , – atvirauja pašnekovė.


Pažvelgus į R. Slaninaitės darbus nesunku pastebėti, kad jai labiausiai patinka fotografuoti žmones, ypač ji išskiria moteriškos lyties atstoves.


„Neslėpsiu, kad labiausiai mėgstu atskleisti individualų merginos, moters grožį. Galbūt todėl, kad moteris moterį supranta geriausiai. Mėgaujuosi šiuo procesu: kartu geriame arbatą, kremtame sausainius, plepame vizažistės kėdėje ir smagiai leidžiame laiką prieš fotoaparato objektyvą. Trumpai tariant, raganaujame ir kuriame magiją“, – šypsosi fotografė.



Rūta Slaninaitė photography



Stengiasi kurti visapusišką kokybę


Pasiteiravus apie didžiausius šio darbo sunkumus, mergina atskleidžia, kad būna apmaudu, kai matydami nuotrauką žmonės mano, kad ji buvo sukurta per keletą minučių.


„Už kiekvieno įspūdingo kadro slypi pastanga: laikas, tarpusavio ryšys, sukurta ir išieškota fotosesijos idėja, jos išpildymas aprangos, makiažo, aksesuarų ir kitų detalių pagalba, eksperimentavimas su šviesa, technika ir kompozicijomis. Nėra lengvų, trumpų ir greitų kelių į kokybę“, – sako Rūta.


Ir atvirauja visuomet bandanti rasti ryšį su savo modeliais jau nuo pirmojo pokalbio.


„Nėra geresnio būdo atsipalaiduoti nei šiltas, nuoširdus abipusis ryšys tarp žmonių. Stengiuosi, kad žmonės mano kompanijoje pasijustų lyg geri draugai, susitikę nuoširdžiai pasijuokti ir pasifotografuoti. Šis metodas dar niekuomet nenuvylė“, – neslepia R. Slaninaitė.




Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis