Influencerė Erika: „Mano nepagražinta motinystė užaugino 20 tūkst. sekėjų minią“

Viešojo administravimo specialistė Erika Valiukaitė (26 m.), supuojanti 10 mėn. sūnelį, nesutinka, kad socialiniuose tinkluose reikia skelbti tik spindinčią gyvenimo pusę. Nepagražinta motinystė, kuria Erika dalinasi savo Instagramo paskyroje, jau sutraukė 20 tūkst. gerbėjų dėmesį.

Erika Valiukaitė gimė ir užaugo Vilniuje, tačiau dėl meilės gimtąjį miestą iškeitė į gyvenimą Kaune. Šiandien Erika ne tik diplomuota viešojo administravimo specialistė, bet ir jauna mama. Ji teigia, kad motinystė – ne visada sunki ir varginanti: „Tai yra natūralus procesas, kardinaliai nepakeičiantis įprastos kasdienybės“.


Erika, kartu su vyru auginate 10 mėnesių pirmagimį sūnų Manuelį, ką jums reiškia būti mama?


Suvokiu, kad auginti sūnų, pirmiausia, yra labai didelė atsakomybė. Aš vis dar bandau suprasti, kad jis bus 10 metų, 15 metų, kad jis baigs mokyklą, studijas.


Vaikas labai lauktas ir planuotas. Savaitę prieš Kalėdas sužinojusi, kad laukiuosi, dar savaitę niekam nesakiau. Norėjau, kad tai būtų dovana. Sūnus yra mūsų Kalėdinis stebuklas.



Asmeninio albumo nuotr.



Koks Manuelis – ramus berniukas ar linksmuolis išdaigininkas?


Labai geras vaikas. Dienomis jis labai veiklus, imlus. Manuelis ne visada leidžia išsimiegoti naktimis, bet kai pažadina, keliuosi su ta mintimi, kad būtent dabar jam reikia mano artumo ir šilumos. Manau, tai normalu. Dienomis jis džiaugiasi mano ir vyro draugija, retkarčiais juo pasirūpina ir močiutės.



Vyras Vytenis su sūnumi Manueliu
Vyras Vytenis su sūnumi Manueliu
Asmeninio albumo nuotr.



Namuose auginate katę Princesę, kaip vaikas reaguoja į augintinę?


Kai tik namuose atsirado sūnus, Princesė kasdien emė iš lauko nešti dovanas – pelytę, voriuką, žiogą. Princesė - mūsų šeimos narys, tad jie labai greitai tapo draugais. Būna, kartu miega, žaidžia. Kai Manuelis pradėjo daugiau judėti, ropoti, vis taikydavosi ją sugriebti, bet išmintinga katė skubėdavo pasišalinti.



Asmeninio albumo nuotr.



Daugelis būsimų mamų bijo, kad vaiką auginti labai brangu. Gal esate atradusi savo taupymo metodą?


Jeigu tik yra galimybė, mamos, skolinkitės. Tai gali būti įvairūs daiktai – vežimėlis, rūbeliai. Reikia suprasti, kad galima nupirkti brangiausią lovytę, bet jūsų vaikas ten nemiegos, gražiausią vežimėlį – bet jis ten verks, jam ten nepatiks. Dar vienas būdas, kur galima sutaupyti, – padėvėtų rūbų parduotuvės. Netikiu ta idėja, kad jau nešioti rūbai turi praeito savinininko aurą. Aš drąsiai perku ne tik Manueliui, bet ir sau. Dažnai padėvėtus rūbus perku ir internetu, yra specialių programėlių būtent mamoms ir jų vaikams, kur žmonės parduoda jau nešiotus, bet geros kokybės drabužius. Mamos žino, kad ypač pirmais mėnesiais vaikas greitai auga, rūbeliai tampa per maži, tad pirkti jų daug neapsimoka.



Asmeninio albumo nuotr.



Esate minėjusi, kad nėštumo metu priaugote 30 kg, kaip pavyko jų atsikratyti?


Dėl priaugto svorio mane labiau gąsdino kiti, nei bijojau pati. Mano organizmas kaupė skysčius, tad tikėjau, kad nesudėtingai grįšiu į savo kūno formas. Visada buvau aktyvi, mano gyvenimo būdas gana greitas, tad jokių specialių dietų, net gimus vaikui, nesilaikiau. Svoris pats susitvarkė ir dabar sveriu net mažiau nei prieš susilaukiant Manuelio. Tą savaitę, kai jau turėjau gimdyti, dalyvavau dvejose vestuvėse ir šokau. Nėščiosios pilvas, ištinusios kojos, +30 kg nebuvo kliūtis daryti tai, ką noriu ir ką mėgstu.



Pudra photography nuotr.



Svorio pasikeitimus, sūnaus auginimo kasdienybę viešinate socialiniuose tinkoluose.


Mano tikslas – sukelti diskusiją ir kviesti dalintis patirtimi. Mano paskyroje vyrauja kasdienės temos, kurios sekėjams padeda kažką sužinoti, pasisemti idėjų. Mėgstu kelti ir su interjeru susijusių patarimų, pavyzdžių, nes tai - man labai artima. Nesistengiu kurti vien motinystės tematika persunkto turinio, mėgstu paįvairinti savo Instagramo profilį.



Asmeninio albumo nuotr.



Daugelis mamų neviešina kūdikio veido. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?


Netikiu tais, kurie sako, kad vaiką nužiūrės bloga akis ir pan., todėl jo veido ir neslepiu. Nesenai perskaičiau mintį, kad jei keldamas nuotrauką vaiko veidą paslepi po širdele ar kitu paveiksliuku, tai parduotuvėje, kai žmonės į tavo atžalą žiūrės, irgi paslėpsi? Taip, sutinku, socialinėje erdvėje gali būti daugiau tų, kurie linki blogo, bet nužiūrėjimais aš netikiu. Tikiu nebent likimu, o burtais, magija – ne.



Asmeninio albumo nuotr.



Šiuo metu savo Instargramo paskyroje turite daugiau nei 20 tūkst. sekėjų. Kaip pavyko pritraukti tokią auditoriją?


Dar nesuvokiu, kokia tai minia. Mano vyras Vytenis sako: „Įsivaizduok, čia pilna Kauno Žalgirio arena ir dar šiek tiek“. Manau, auditorijai patinka gražios nuotraukos, jose atsispindinti realybė. Dažnai sekėjai dėkoja, kad rado vieną ar kitą atsakymą į rūpimus klausimus. Dažnai sulaukiu žinučių su klausimais. Jei galiu, atsakau. Jei kažkam padedu, man labai gera, džiaugiuosi, kad įkvepiu.



Asmeninio albumo nuotr.


Jūs su vyru abu esate gimę 18 dieną, tad tikėjotės, kad ir sūnus pasaulį išvys būtent šią dieną. Papasakokit, kaip su savo pareigomis susitvarko sūnaus tėtis?


Taip, aš labai norėjau, kad ir Manuelis gimtų rugpjūčio 18d., bet jis pasirinko pas mus atkeliauti kitą dieną. Neslėpsiu, skaičius 18 lydi ir jį, nes sūnelis gimė 2018 metais, 18 valandą.


Vytenis susidėliojo lankstų darbo gradiką – vien tam, kad galėtų daugiau padėti man. Turime tokią tradiciją, kad aš keliuosi prie sūnaus naktimis, maitinu jį, nuraminu, o ryte keliasi tėtis. Jie kartu žaidžia, eina į lauką, iš tiesų, net nežinau kokių jie turi ritualų. Man gražu, kad kol aš ilsiuosi, jie užsiima vyriškais reikalais.



Sūnus lauktas 18 dieną.
Sūnus lauktas 18 dieną.
Asmeninio albumo nuotr.



Turbūt turėdama tiek sekėjų sulaukiate būdų užsidirbti socialiniame tinkle?


Pasiūlymų būna, bet labai dažnai atsisakau. Nesu linkusi reklamuoti tų produktų, kurių nenaudoju. Pavyzdžiui, man siūlo reklamuoti kosmetiką, bet aš gi beveik nesidažau, tai kaip galiu tai daryti?


Dalinuosi tais produktais ar prekėmis, kurias pati galiu išbandyti, bet tai darau nebūtinai už pinigus, o tiesiog norėdama pasidalinti savo patirtimi.



Asmeninio albumo nuotr.



Kaip manote, ar kiekviena mama gali dalintis savo vaiko kasdienybe ir visuomenei rodyti tai, ką rodote jūs?


Esu pastebėjusi daug mamų, kurios nori turėti didelį sekėjų ratą, bando rašyti gražius tekstus po nuotraukomis, bet tai atrodo nenuoširdžiai. Nesunku atskirti, kada tai daroma tik dėl sekėjų skaičiaus. Jokie filtrai ar pagražinimai nepadeda, jei turinys nėra nuoširdus, o sukurtas tik norint parodyti tai, ko kartais ir nėra.


Jei jums yra noras bandyti – raskite savo stipriąją pusę ir bandykite. Mano istorija, sekėjai atsirado gimus kūdikiui, bet juk nebūtina susilaukti vaiko, kad turėtumėte savo gerbėjų, kuriems patinka tai, ką darote.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis