Mokslininkė, ankstyvojo ugdymo psichologė bei edukologė Giedrė jau 11 metų nagrinėja vaikų raidos psichologiją, o jos tyrimų sritis – vaikų asmenybės vystymasis laisvame žaidime. Studijos Oksforde ir vėliau eilė tyrimų bei veikla Lietuvos žaidimo laboratorijoje Vilniuje, mokslininkei atvėrė akis bei patvirtino tyrinėtos srities prielaidas – maži vaikai apkraunami akademiniais iššūkiais per anksti jų amžiui. Norėdama edukuoti vaikų tėvus, pakeisti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo tradicijas bei supažindinti su pažangiausiais ugdymo metodais švietimo sistemą – jauna mama nusprendė mokslinę ir praktinę veiklą įprasminti atidarant vaikų darželį.
Iššūkis sistemai – leisti vaikams patirti vaikystę
Darbas su vaikais visada buvo Giedrės gyvenimo epicentre. Savo mokslinį kelią pradėjusi psichologijos studijomis, Giedrė greitai pajuto, jog ši sritis būtent jos, o tiriamieji darbai visada buvo orientuoti į vaikų raidą, tad šios srities nebepaleido jau tęsdama mokslus ir Anglijoje. Kaip teigia pati, „save visuomet atsimenu apsuptą vaikų. Net iš paauglystės laikų pamenu kaip teko vasaras leisti kartu su trimečiu pusbroliu, drauge žaisti ir jį užimti. O vykdant tiriamąją veiklą visuomet esu ta, kuri tuoj pat įsitraukia į žaidimus kartu su vaikais. Tad savo darbe visuomet jaučiau didelę motyvaciją ir prasmę – juk vaikai tai mūsų ateities kartos. Tuo pačiu, jų vaikiškas nuoširdumas ir atvirumas pasauliui išties užburia ir skatina tobulėti mus pačius“.
„Tai, kaip vystosi vaikai ir kokią įtaką jų raidai turi aplinka, edukacija tapo mano varikliu profesinei ir mokslinei veiklai. Mano nuomone, pernelyg dažnai norime numoti ranka į išties svarbius dalykus ir pasiduodame madai. Man nuoširdžiai liūdna, kai tenka pastebėti tėvų lenktynes net dėl kūdikių pasiekimų, ar kai didesne siekiamybe tampa vaikas-pirmūnas nei sveika vaiko emocinė ir psichinė būklė. Tėvai patys gyvendami ypač konkurencingoje aplinkoje, įsisuka į užburtą ratą – mano, jog kuo anksčiau padės savo vaikui, kitaip tariant paklos pagrindą išmokę N+Z dalykų, tuo lengviau jam bus ateityje. Tačiau vertindama iš savo profesinės pusės kategoriškai sakau – vaiko raida yra ne ta sritis, kuri turi būti dirbtinai skubinama. Todėl, kaip atsaką norisi parodyti ir kitą mokymo kelią ir leisti vaikams patirti vaikystę. Noriu tėvams įrodyti, tai ką moksliniai atradimai patvirtina – įmanoma vaikus edukuoti išlaikant sveiką vaikystės balansą, jei tai daroma vaikams priimtiniausia forma – žaidžiant“, – teigia Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Tyrimai su kolegomis nuvedė iki naujo ugdymo metodo sukūrimo
Vaikų psichologė studijų Oksfordo „Brookes“ universitete metu atrado, koks paveikus žaidimu grįstas ugdymas ir kaip jis prisideda prie vaikų asmenybės įgūdžių vystymosi. Vėliau, jau dirbdama Lietuvoje vaikų psichologe ir edukologe, tyrinėjimo sritį kartu su kolegomis aktyviai vystė Žaidimo tyrimų laboratorijoje Vilniuje, kur praktikavo šią metodologiją su vaikais bei išleido monografiją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų raidą.
Taip kartu su kolegomis Giedrė tapo naujo ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodo, paremto kūrybiniais vaizduotės žaidimais, viena iš pradininkių pasaulyje. Giedrės įkurtame darželyje profesionaliai apmokyti pedagogai visame ugdymo procese nuosekliai taikys naratyvinio žaidimo metodą (Narrative Environments for Play and Learning - NEPL). Psichologės kolegos NEPL metodą porą metų jau taiko Suomijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
Asmeninė patirtis parodė verslo nišą
Imtis analogiškos veiklos, kurią jau taikė kolegos, paskatino aiškiai matoma spraga Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Galimą veiklos nišą atvėrė ne tik profesinės veiklos žinios, bet ir asmeninė patirtis – prieš metus ieškodama darželio savo pirmagimei dukrytei, Giedrė suprato, jog rinkoje nėra tokių, kurie skirtų pakankamą dėmesį vaiko žaidimui. O bent šiek tiek artimų alternatyvų rado vos porą. Tai nulėmė, jog Giedrė ryžosi imtis asmeninės iniciatyvos ir situaciją pakeisti – atidaryti pirmąjį Lietuvoje naratyvinio žaidimo metodu (NEPL) grįstą vaikų darželį Kaune „Istorijų namai“.
„Vyras ir kiti artimieji, matydami mano profesinį kelią mane labai palaikė ir netgi skatino žengti šį žingsnį. Tačiau puikiai suprantu, kad pasirinkau nelengvą rolę: naujovės kelia skinasi lėtai ir kartu su komanda turėsime atlikti milžinišką darbą šviečiant tiek visuomenę, tiek kitus pedagogus. Todėl ir pirmieji mūsų žingsniai gana nuosaikūs – veiklos pradžioje nusprendėme startuoti tik su dviem vaikų grupėmis: 1-2 metų ir 3-5 metų amžiaus vaikams. Tuo pačiu žinau, jog teks sugriauti ne vieną tėvų įsitikinimą apie anktyvąjį akademinį ugdymą ir net žaidimą bei jo svarbą“, – pažymi Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Vaikai žaidžia nuolat. Kuo čia dėtas mokslas?
Dažnai tenka išgirsti, jog vaikai ir taip nuolatos žaidžia, tad koks čia mokslas? Tačiau Giedrė tikisi parodyti, jog vaikų ikimokyklinio ugdymo veikla yra dažniausiai „primesta“, o ir žaidimai tampa nukreipti į akademinio ugdymo liniją – dar darželinukams duodame skaičiuoti, pažinti raideles, dainuoti, žaisti ratelius ir pan.
„NEPL metodu vaikai žaidžia grupėje, tačiau jų veikla nukreipta į aplinkos tyrinėjimą bei atliepia jiems svarbių ar įdomių gyvenimo aspektų patyrimą. Taip pat čia svarbu, jog žaidimu vaikams būtų lengva suprasti juos supančius reiškinius ar galų gale tai, apie ką nugirsta namie“.
„Pavyzdžiui, šiuo metu labai aktuali vasaros kaitra ir gamtos sausros, tad su vaikais žaidėme situaciją, kada teko gelbėti triušiukų namus, nes jie sudegė. Prieš pradėdami žaidimą atlikome ritualą, jog panyrame į fantazijų pasaulį, kur visi tampame jų gelbėtojais. Taip aiškiai identifikuojame, jog tai vaizduote paremtas žaidimas ir tai labai svarbi NEPL dalis. Vaikai patys ieškojo sprendimų, kaip išspręsti situaciją: kasė smėlį, iš kartoninių dėžių rentė naujus namus ir pan. Toks žaidimas leidžia ne tik suprasti pasaulio reiškinius (gaisras, sausra), bet ugdo labai svarbias asmenines savybes (empatiją, kūrybą, darbą komandoje) ir leidžia pasisavinti aiškias gyvenimo pamokas – sužino, kodėl svarbu per sausrą būti atsargiems miške, kuo tai pavojinga gyvūnams, kodėl turime gamtą tausoti ir pan.“, – kuo ypatingas naratyvinis žaidimas aiškina darželio įkūrėja.
Psichologė pažymi, jog „NEPL ugdymo metu labai svarbi rolė tenka pedagogams. Auklėtojos kartu žaidžia ir padeda kurti naratyvą, tačiau patys vaikai veikia savarankiškai. Profesionaliai apmokytas pedagogas stebi, analizuoja ir dalyvauja kartu tik tam, kad padėtų vaikams pasiimti maksimalią naudą iš žaidimo, pasiekti aukščiausią žaidimo lygmenį. Tad ir patys prieš pradėdami veiklą rudenį šiuo metu skiriame daug dėmesio komandos ir būsimų auklėtojų apmokymui, nes jų vaidmuo neatsiejamas“.
NEPL metodu vaikai išmoksta svarbių asmenybės įgūdžių jų neapkraunant, o tikslingai žaidžiant. Tuo metu jų raida sparčiai vystosi. Įvaldę žaidimo istorijų formatą vaikai patys išmoksta pasakoti, reikšti savo mintis ir pasaulėžiūrą, valdyti emocijas, bendrauti ir bendradarbiauti, ieškoti sprendimų. Tai tos savybės, kurios yra ypatingai reikalingos jau dabar ir bus būtinos ateities kartoms.
Jau dabar kalbama, kad ne tiek svarbu kiek tu žinai, o kur kas svarbiau tampa mokėti surasti reikiamą informaciją, ją tinkamai adaptuoti bei apjungti turimus įgūdžius ir pan. Todėl „sausas“ akademinis ugdymas ankstyvajai raidai gali turėti daugiau žalos nei naudos.
