Ji gimė ir užaugo mažame miestelyje – Šilalėje. Klaipėdoje baigusi interjero dekoravimą išvyko studijuoti į Balį. Vėliau aplankė Angliją ir Ameriką, kur paliko daugybę savo meno kūrinių. Dabar kuriam laikui apsistojo Afrikoje, Zambijoje. Čia jauna menininkė išties turi labai daug veiklos: tapo įspūdingus paveikslus ir freskas.
Ką veiki Zambijoje? Ir kokie įspūdžiai iš šios šalies?
Zambija, tai antroji Afrikos šalis, kurią teko aplankyti. Čia iš Tanzanijos atvykau tik prieš dvi savaites, tačiau iškart kibau į darbus. Sėkmingai radau labai daug žmonių, trokštančių įsigyti meno kūrinius, susipažinau su viešbučių, restoranų savininkais, kurie nori mano freskų. Zambijos žmonės nepaprastai draugiški, o sostinė, kurioje gyvenu, – labai pažengusi verslui, naujoms idėjoms. Čia pilna galimybių, džiugu, kad beveik visi žmonės kalba angliškai, todėl lengva užmegzti kontaktą. Šiuo metu atlieku projektą su vienu iš didžiausių ir moderniausių restoranų Lusakoje, tačiau jau suplanuoti kiti projektai mokyklose, akademijose, kituose restoranuose ar galerijose.
Ar pragyvenimas čia brangus? Sunku išsilaikyti?
Nesvarbu, kur bebūtum – pragyvenimas gali būti pigus, jeigu taupai. Aš neperku nereikalingų dalykų, valgau gana pigų maistą arba nemokamai mėgaujuosi aukštos kokybės maistu restorane, kuriame kuriu ir tapau. Būstas mėnesiui gali kainuoti kaip ir Lietuvoje. Aišku, lyginant su Londonu, kur už vieną kambarį mokėdavau 900 dolerių per mėnesį, čia pigiau – gali gauti visą butą už 450 dolerių. Bet kokiu atveju, renkuosi pigiausią kelią, kuris leidžia susipažinti su gyvenimą keičiančiais žmonėmis. Kiekvienas keliautojas žino „Couchsurfing“ svetainę, kur gali apsistoti nemokamai vietinių žmonių namuose. Šiuo metu gyvenu su didele vietinių šeima, kartais savaitei gaunu nemokamą apgyvendinimą viešbutyje ar kitoje vietoje, kurią parūpina mano klientai.
Kaip aplinkiniai reagavo į jūsų pasirinkimą gyventi iš meno?
Dauguma manė: jei pasirinksiu meną, manęs laukia labai sudėtingas, iššūkių pilnas gyvenimas. Tačiau kur jų nėra! Manau, verčiau daryti tai, ką myli labiausiai, net jeigu tai yra sudėtinga, nei kankintis visą gyvenimą darant tai, ko nekenti, ar kas, tikėtina, tau uždirbs pinigus.
O ar jūs pakankamai uždirbate iš savo pomėgio?
Citata iš knygos, kurią perskaičiau, sako: „Visiems teko girdėti, kad pinigai laimės nesuteikia, ir tai yra tiesa, nors dar tikresnė tiesa, kad jos nesuteikia ir skurdas“. Taigi, manau, kad pinigai man nėra svarbiausias kriterijus, dėl ko noriu kurti. Tai mano aistra ir pašaukimas. Tuomet finansai savaime ateina. Kartais užsidirbu nemažą sumą, priklausomai nuo projekto, kartais dirbu su žmonėmis, turinčiais mažą biudžetą, o kartais netgi likdavau be nieko, jeigu mano kelyje pasitaikydavo neatsakingų ir savanaudiškų žmonių. Visais trim atvejais aš lieku savimi ir nesustoju kurti. Manau, tai yra svarbiausia.
Tokioms kelionėms reikia nemažai išlaidų, kaip jums pavyksta susitaupyti?
Mano kelionių biudžetas nedidelis. Pinigų nereikia daug, jeigu tikrai nori keliauti ir pamatyti pasaulį. Noro reikia kur kas labiau. Pavyzdžiui, gyvendama Balyje sutikau nemažai vokiečių, austrų. Kai jie svarstydavo, ar pakaks 5000 eurų trims mėnesiams, aš skaičiuodavau paskutinius 600-800 eurų savo banko sąskaitoje. Svarbiausias dalykas yra lėktuvo bilietas, o tada aš jau neriu į nežinomybę, rizikuoju, bandau, kuriu ir nepasiduodu. Mano likimas priklauso nuo tos šalies, į kurią atvykstu. Į Angliją vykau porai mėnesių, bet ten gyvenau aštuonis. Į Tanzaniją atvykau trims mėnesiams ir planavau pratęsti savo vizą, tačiau iškeliavau į Zambiją. Dabar suprantate? Aš tiesiog esu labai aistringa tam, ką darau, ir vien dėl to visuomet esu pastebėta.
Ką studijavote Balyje? Kokie įspūdžiai iš šios šalies?
Studijuodama architektūrą keturis mėnesius Balio saloje išmokau daug dalykų. Tikriausiai dabar net nenorėčiau akcentuoti tos nuostabios gamtos, gardaus maisto ir besišypsančių žmonių. Aš visuomet prisiminsiu Balį kaip pirmąją tolimą ir ilgą savo kelionę, kuri atvėrė man daug durų – pavyzdžiui, išmokti anglų kalbą, kuri, pasirodo, buvo labai jau netikusi. Visuomet prisiminsiu merginą, kuri atvyko iš Austrijos ir pasakė tai, ką išsitatuiravau ant savo dešinės rankos: „Neatidėliok to, ką nori daryti dabar“. Tai tapo mano moto, mano spyriu kaskart, kai pradedu abejoti.
Kuo skiriasi Balio ir Tanzanijos žmonių požiūris į meną nuo lietuvių?
Aš manau, kad bet kurios salos vietiniai gyvena labai ramų, magišką, taikingą gyvenimą. Nors turistų daug, visuomet salą pasiekia kažkas, ko jie dar nėra matę. Aš buvau viena jų. Būtet keliaudama supratau, kad mano rankos iš tiesų gali tapyti unikalius kūrinius. Įsivaizduokite, kad saloje matote vienintelį meną – medines skulptūras, iš vario išlietas formas, drobėse – tos pačios rusvos spalvos pailgus veidus, laukinius gyvūnus ar gentis. O tada atvarau aš – su šimtu spalvų, naujomis idėjomis, abstrakčiu menu, žaismingu ir šiltu prieskoniu. Įsivaizduokite, kad kiekvienai vietai saloje – restoranui, viešbučiui, mokyklai – galiu pasiūlyti autentišką kūrinį, kurį turės tik jis vienas. Argi nenuostabu? Taigi, vis dar mąstau – ar lietuviui, kaip ir kitam europiečiui vis dar norisi nusipirkti tapetą, kurį turės ir teta, ir kaimynas? Leisiu savo šaliai tai apgalvoti ir sugrįšiu bet kada, kai jiems reikės mano paslaugų!
Jūs labai drąsi asmenybė, tačiau tikriausiai vis tiek yra kažkas, dėl ko jaudinatės prieš kiekvieną kelionę?
Man jau seniai nebereikia sukti galvos dėl lagamino turinio. Vienintelis dalykas, dėl kurio širdy neramu – aš pati. Vykstant į bet kurią pasaulio šalį aš nežinau, kiek naudingų žmonių man teks sutikti, kiek laiko ten gyvensiu, kiek pavyks uždirbti ir ar pavyks pragyventi iš savo mažo biudžeto. Aš niekuomet nežinau, ar mano menas pritaps toje šalyje, o jei pritaps – kiek ilgai. Tačiau darant tai jau kelis metus ir vykstant iš taško į tašką, pasitikiu savimi ir žinau, kad bet kuris pasaulio kraštas gali mane išmokyti, dar labiau subrandinti.
Ką veikėte Amerikoje?
Amerika ar kita šalis – visuomet atlieku tą pačią misiją – palieku savo autentiškus meno kūrinius, freskas. Čikagoje praleidau tris neįkainuojamus, nuostabius mėnesius. Susipažinau su didele lietuvių bendruomonene, suradau daug amerikiečių draugų, su kuriais ir toliau bendraujame. Aš labai noriu sugrįžti į Ameriką dar ir dar kartą. Daug nemačiau, daug nepatyriau. Esu įsitikinusi, kad Amerika laukia manęs ir mano meno.
Kodėl nusprendėte emigruoti iš Lietuvos?
Aš niekuomet nebuvau patriotė ar kaip ten sakoma. Niekada nemaniau, jog turime pasilikti šalyje, kurioje gimėme. Tą dieną, kai pasirodėme pasaulyje, mums nebuvo duota viena šalis ar vienas žemynas. Mums buvo duota visa planeta, todėl aš ir nusprendžiau ją aplankyti. Už Lietuvos sienų viskas kiek kitaip, galėčiau pasakoti ir pasakoti, tačiau kol žmogus pats nesusikraus lagamino ir pats visko nepatirs, – mano istorijos gali skambėti kaip melas. Aš visada norėjau iš gyvenimo daugiau, todėl tikiu, kad keliaujant aplink pasaulį ir vykdant savo misiją sukurti freskas kiekvienoje šalyje, kurią aplankau, gali man padėti tapti žinoma, rasti daugiau ryšių, augti tiek dvasiškai, tiek profesinėje srityje. Aš tapau priklausoma nuo kelionių ir visai nesvarbu, ką mano šalies žmonės pasakys.
Kaip realizavote meną Lietuvoje?
Visų pirma – nusispjoviau į tai, kad „iš meno nepragyvensi“. Aš nežinau dėl ko žmonės vis dar mano, kad tapant gyvenimas labai prastas. Svarbu save reklamuoti, žinoti, koks tavo tikslas ir niekada nenuleisti rankų. Be to – aš turėjau kur kas didesnių planų. Štai dėl ko norėjau tapybą susieti su interjero dekoravimo sritimi. Taigi, pirmieji klientai mane pasiekė jau tada, kai studijavau profesinėje mokykloje, mielai jiems padėdavau išsirinkti sienų spalvas, baldus ir kitas interjero detales, taip pat visuomet atlikdavau savo misiją – įrengtame interjere palikdavau bent vieną savo meno kūrinį. Būtent taip rodydavau žmonėms, kad menas yra labai reikalingas. Netgi prisimenu, kaip pirmą kartą savo miestelyje, kur menas dažnai nesuprantamas, nutapiau pirmąjį abstraktų kūrinį ir pakabinau jį savo klientų namuose. Nenustebčiau, kad ši jauna pora buvo pirmoji mano provincijoje, turinti tokį meno kūrinį.
O kaip jūsų širdies reikalai? Tiek daug keliaujant, tikriausiai, sunku susirasti antrą pusę?
Visada atsiranda žmogus, su kurio pavyksta sukurti artimą ryšį, tačiau aš esu linkusi palaikyti tiesiog draugiškus santykius, nes prieš atvykstant į šalį aš jau žinau, kad ten praleisiu tik 3-6 mėnesius. Man patinka užsieniečiai jau vien dėl to, kad jie iš kitos šalies, turi kitokias tradicijas, skirtingas vaikystės ir gyvenimo istorijas, jau vien tai mane labai traukia. Man patinka įdomūs žmonės, tačiau bet kokiu atveju šiuo metu man karjera yra svarbiausias dalykas, todėl mane supantys žmonės dažniausiai yra tiesiog draugai.
Kas jus įkvepia?
Esu labai paprasta, mane lengva nustebinti ir sužavėti, todėl kartais pakanka vienos valandos pokalbio su žmogumi, kuris daro tai, ką myli, yra motyvuotas, orientuotas ir pasitikintis savimi. Aš kartais jaučiu, kad vieni žmonės gali atimti iš mūsų energiją, kiti kaip kokią bateriją vėl įkrauti puikiai dienai. Būtent aplink tokius žmones stengiuosi leisti savo laiką. Tuomet įkvėpimo net nereikia ieškoti.
Kokie tolimesni ateities planai? Ar ketinate grįšti į Lietuvą?
Į Lietuvą grįžti neketinu. Būtų labai kvaila dabar susikrauti lagaminą ir vykti į gimtinę aplankyti artimuosius. Ir tai nereiškia, kad jų nepasiilgau. Tai reiškia, kad aš žinau, jog mano gyvenimas neteks prasmės jau po poros dienų buvimo ten... Mano miestelis ir jau pati šalis yra man per maži. Kiekvienas turime savo gyvenimą, rutiną. Kažkas tai susikūrė Lietuvoje, o aš vis dar stengiuosi surasti savo namus kažkur kitur pasaulyje. Man išties gerai sekasi, jaučiuosi mylima, įvertinta, nepriklausoma, aš esu nepaprastai laiminga!
Nuo vaikystės svajojau tapti dizainere, menininke. Būtent tokia tapau. Sėdint nuobodžiose pamokose svajodavau keliauti. Šiuo metu tai ir darau. Prieš kelis metus kūriau vizijas apie klientus užsienyje, pasisekimą meno srityje, žmones, kurie nori bendradarbiauti. Šiuo metu būtent tai ir laikau savo rankose. Negi vis dar manote, kad turėsiu geresnį gyvenimą ten, Lietuvoje?
Daugiau apie Aušrinę: https://www.instagram.com/im_aube/ , https://www.imaube.com/
