„Moters“ pirmasis ekologijai ir sveikai gyvensenai skirtas numeris pasirodė prieš devynerius metus. Per tą laiką pasaulis, deja, tapo tik dar nedraugiškesnis aplinkai: mokslininkai tvirtina, kad pernai šiltnamio efektą labiausiai didinančio junginio anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordą, kad kasmet netenkame apie 5 tūkstančius gyvybės rūšių, kad plastiko kiekis jūrose net 6 kartus viršija planktono kiekį ir t. t. Pulitzerio premiją už knygą „Šeštasis išmirimas. Nenatūrali istorija“ laimėjusi Elizabeth Kolbert teigia, kad visų šių neigiamų padarinių kaltininkas žmogus, kol ne vėlu, privalo permąstyti, ką reiškia juo būti. Šįkart gilinamės į tai, ką reiškia būti darnoje su gamta, aplinka, vienas kitu, savimi.

Viršelio veidas

• „Esame kaip fejerverkai – trumpai tvykstelime ore ir jau leidžiamės į žemę. Kam apgaudinėti save ir kitus, kad tas spindesys amžinas?“; „Manau, ateis laikas, kai visi šiuolaikinio meno centrai turės samdyti ekskavatorius, kad išvežtų visą tą „meną“, kurio ten prikaupta“; „Esame neatlaidūs vieni kitiems, greitai nuteisiame. Savo neigiamas emocijas, pyktį slepiame po mandagumo kauke, o paskui tai išlenda netikėtu geluonimi.“ Tai tik kelios papuošalų dizainerės Jurgos Lago interviu, daryto žurnalistės Virginijos Rimkuvienės, ištraukos, rodančios, kad ir kūryboje, ir gyvenime menininkei svarbiausia tikrumas.

„Gal iš šalies atrodau radikali, bet niekada nesakau „niekada“. Niekada nemaniau, kad turėsiu vaikų, bet auginu du sūnus. Nebūčiau patikėjusi, kad iš visiškos mėsėdės tapsiu vegane, bet ja tapau“, – teigia Jurga Lago

MOTERIS

Prie puodelio arbatos

• Kai 2013 m. Bangladeše sugriuvus drabužių gamyklai „Rana Plaza“ žuvo 1138 žmonės, mados pasaulio problemoms neabejingieji susivienijo į judėjimą „Fashion Revolution“. Jo atstovė Lietuvoje diplomuota tvarios mados specialistė Ieva Jurgaitytė-Kodesnikovienė žurnalistei Virginijai Rimkuvienei pripažįsta, kad, kalbant apie madą, pasiekti šimtaprocentinio tvarumo neįmanoma, nes gamyba, vartojimas visada susiję su tam tikra žala. Vis dėlto pati Ieva stengiasi prisidėti prie to, kad žala būtų sumažinta iki minimumo. Kartu ragina mus, prieš apsisprendžiant įsigyti kokį nors daiktą, pagalvoti, ar jo tikrai reikia.

„Jei jums svarbi ekologija, siūlyčiau nepirkti maišytų audinių, kuriuose yra ir natūralaus pluošto, ir sintetikos, nes tokių beveik neįmanoma perdirbti“, – pataria Ieva Jurgaitytė-Kodesnikovienė

MOTERIS

Stebėtojas

• Mariui Čepuliui, tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ ir knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ autoriui, yra tekę: su fotoaparatu tykant gervių, dešimtis valandų praleisti slėptuvėse nutirpusiomis galūnėmis, su visa įranga įkristi į pelkę ir nuogam grįžti prie automobilio; dėl stumbrų tris valandas gulėti ant šaltos žemės ir pasigauti plaučių uždegimą; dėl erelių įstrigti Nemuno viduryje tarp ledo lyčių... Marius žurnalistei Virginijai Majorovienei pripažįsta, kad yra apsėstas ne tik gamtos fotografijos aistros.

„Kadras, viena tūkstantoji sekundės dalis, yra vaizdas, o iki jo gali būti metų metai darbo, nuotykių, potyrių“, – sako Marius Čepulis

MOTERIS

Sveikata

• Kodėl jaučiamės pavargę? Galbūt dėl streso, o gal dėl tos nematomos visur esančios elektromagnetinės energijos? Šiuolaikinio žmogaus aplinka apraizgyta aukštosios įtampos elektros perdavimo linijomis, žemosios įtampos elektros tinklais, kiekvienoje rankinėje arba kišenėje – po mobiliojo ryšio telefoną. Tai, kad prastai miegate, dreba rankos, skauda ar svaigsta galva, netgi pakyla temperatūra, gali reikšti, jog jūsų organizmas perkaito, nes jam teko sugerti pernelyg daug elektromagnetinio lauko energijos, o šią kūnas paverčia šiluma. Į tai, kurie elektros prietaisai yra didžiausi organizmo priešai, gilinasi žurnalistė Ana Treščina.

Mobilusis telefonas yra vienas sveikatai žalingiausių šių laikų išradimų

MOTERIS

Kitas pasaulis

• Per didelė žmonių populiacija, oro, vandens užterštumas, šiukšlės, miškų kirtimas, nykstantys gyvūnai ir augalai – tik kelios iš Žemę slegiančių problemų. Daugumą jų sukėlusi žmonija pati kenčia nebesugebėdama prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Fotografė Berta Tilmantaitė fiksuoja tai, ką galime sunaikinti: koralinius rifus, didžiausią Mianmaro ežerą Inlę, saugius pingvinų namus Patagonijoje.

Mianmariečiai baiminasi, kad dėl kritulių trūkumo gali išdžiūti jų gyvenimą palaikantis Inlės ežeras

MOTERIS

Psichosalonas

• Iš televizijos, laikraščių, populiarių žinių portalų anonsų, rekomenduojamų straipsnių atrodo, kad pasaulis yra baisus, nes nėra nė dienos, galima sakyti, nė valandos be nužudymo, apiplėšimo ar vagystės. Žiniasklaidos atstovai, išgirdę priekaištus dėl liejamo purvo srauto, atremia, kad pateikia tokią informaciją, koks yra gyvenimas. Ar tikrai mus traukia negatyvi informacija, ar įmanoma informacinė detoksikacija ir ar iš tikrųjų geriau yra į pasaulį žiūrėti pro rožinius akinius, aiškinasi žurnalistė Virginija Rimkuvienė.

Kaskart prieš spusteldami tekstą skandalinga antrašte atsakykite sau, ar toji žinia padarys jus laimingesnį

MOTERIS

Interjeras

• Vilnietė drabužių dizainerė Jurgita Januškevičiūtė į pasaulį, žmones, aplinką žvelgia holistiškai – vertina ne atskirus dalykus, o visumą. Daug dirbanti, įvairios veiklos turinti moteris stengiasi gyventi santarvėje su gamta, ištaikyti laiko ir neskubriems moteriškiems malonumams – veido masažui ar paplepėti su draugėmis.
„Išvalyti mintis taip pat svarbu, kaip kasdien išsivalyti dantis“, – teigia Jurgita fotografei Annai Stanevičienei ir žurnalistei Jolantai Vaitiekūnienei.

Gyvenkite santarvėje su gamta, aplinkiniais ir savimi!