Pirmą kartą per 60 metų Kinijoje sumažėjo gyventojų – oficialūs duomenys

Kinijos gyventojų skaičius pernai pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius sumažėjo, ir daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei gresia demografinė krizė, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.

1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje gimstamumas, senstant darbo jėgai, rekordiškai sumažėjo, o analitikai įspėja, kad šis spartus mažėjimas gali stabdyti ekonomikos augimą ir padidinti spaudimą valstybės iždui.


2022 metų pabaigoje šalyje gyveno 1 411 750 000 gyventojų, paskelbė Pekino nacionalinis statistikos biuras (NBS). Nurodoma, kad tai „0,85 mln. mažiau nei 2021 metų pabaigoje“.


NBS duomenimis, pernai šalyje gimė 9,56 mln. vaikų, mirė 10,41 mln. žmonių.


Praėjusį kartą Kinijos gyventojų skaičius buvo sumažėjęs 7-o dešimtmečio pradžioje, kai šalis išgyveno didžiausią badą savo šiuolaikinėje istorijoje, sukeltą pražūtingos Mao Zedongo (Mao Dzedongo) žemės ūkio politikos.


2016 metais Kinija nutraukė griežtą „vieno vaiko politiką“, kuri buvo įvesta praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, baiminantis gyventojų pertekliaus, o 2021 metais pradėjo leisti poroms susilaukti trijų vaikų.


Tačiau tai nepadėjo sustabdyti demografinio nuosmukio.


„Ateinančiais metais populiacija tikriausiai toliau mažės“, – sakė Zhiwei Zhangas (Dživei Džangas) iš turto valdymo bendrovės „Pinpoint Asset Management“.


„Kinija negali kliautis demografiniu dividendu kaip struktūriniu ekonomikos augimo įrankiu. Ekonomikos augimas turės labiau remtis našumo augimu, o jį skatina vyriausybės politika“, – pridūrė jis.


„Kas išdrįsta susilaukti vaikų?“


Daug kas atkreipia dėmesį į smarkiai augančias pragyvenimo išlaidas ir didėjantį dirbančių bei aukštojo mokslo siekiančių moterų skaičių.


„Turint vaikų jaučiamas didelis spaudimas; kas išdrįsta susilaukti vaikų?“ – sakė vienas ketvirtą dešimtį metų einantis Šanchajaus gyventojas.


„Nedarbas labai didelis, COVIDas viską sunaikino, nieko negalime padaryti. Kitais metais augimas vėl mažės“, – sakė jis.


„Tarp tų, kas gimėme 9-ajame dešimtmetyje, yra daugiau žmonių iš vieno vaiko šeimų, – Pekine naujienų agentūrai AFP sakė viena jauna moteris. – Yra daug spaudimo kalbant apie rūpinimąsi tėvais ir savo gyvenimo kokybės ateityje gerinimą.“


Vieno vaiko politika taip pat reiškia, kad kinai priprato prie mažesnių šeimų, AFP sakė Australijos Viktorijos universiteto mokslininkė Xiujian Peng (Siudzian Peng).


Naujienos apie Kinijos populiacijos mažėjimą greit sulaukė didelio dėmesio Pekino smarkiai cenzūruojamame internete.


„Be vaikų valstybė ir tauta neturi ateities“, – rašė vienas į „Twitter“ panašaus socialinio tinklo „Weibo“ vartotojas.


„Susilaukti vaikų taip pat yra socialinė atsakomybė“, – parašė kitas vartotojas, garsus „patriotiškas“ nuomonės formuotojas.


Tačiau kiti atkreipė dėmesį į vaikų auginimo dabartinėje Kinijoje iššūkius.


„Myliu savo mamą ir nebūsiu mama“, – sakė viena moteris.


„Niekas nepagalvoja, kodėl nenorime turėti [vaikų] ir ištekėti“, – sakė kita.


„Reikia išsamaus politikos paketo“ 


Nepriklausomas demografas He Yafu (He Jafu) taip pat atkreipė dėmesį į „vaisingo amžiaus moterų skaičiaus mažėjimą penkiais milijonais per metus nuo 2016-ųjų iki 2021-ųjų“. Ši tendencija, prisidedanti prie gimstamumo mažėjimo, yra visuomenės senėjimo pasekmė.


Daug šalies savivaldybių jau ėmėsi skatinti poras susilaukti vaikų.


Kinijos pietuose esantis Šendženo didmiestis dabar siūlo iki 10 tūkst. juanių (maždaug 1,4 tūkst. eurų) išmokas gimus vaikui ir moka pašalpas, kol vaikui sueina treji.


Šalies rytuose esančiame Dzinano mieste nuo sausio 1-osios mokama 600 juanių (apie 80 eurų) mėnesinė stipendija poroms, susilaukusioms antro vaiko.


Tačiau analitikai sako, kad reikia daug daugiau priemonių.


„Reikia išsamaus politikos paketo, apimančio gimdymą, vaikų auklėjimą ir švietimą, kad sumažėtų vaikų auginimo kaštai“, – AFP sakė mokslininkė Xiujian Peng.


„Ypač reiktų spręsti pagimdžiusių moterų neužtikrintumo dėl darbo vietos klausimą“, – pabrėžė ji.


Kinijos populiacija gali mažėti vidutiniškai po 1,1 proc. per metus, rodo strateginių studijų centro „Shanghai Academy of Social Sciences“ (SASS) pernai atnaujintas tyrimas.


Pagal pesimistiškiausius SASS demografų komandos scenarijus, 2100 metais Kinijoje galėtų likti tik 587 mln. gyventojų – mažiau nei pusė dabartinės populiacijos.


Indija šiais metais turėtų aplenkti Kiniją ir tapti daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio valstybe, nurodo Jungtinės Tautos.


„Mažėjanti ir senstanti populiacija bus realų susirūpinimą keliantis klausimas Kinijai, – sakė Xiujian Peng. – Tai smarkiai paveiks Kinijos ekonomiką nuo dabar iki 2100-ųjų.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis