Intymių santykių etika
Sveikuose santykiuose normalu, kad apie apsaugą nuo nėštumo kalbasi abu partneriai, o ne tik vienas jų. Kaip teigia lytiškumo ugdytoja ir Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto dėstytoja dr. Akvilė Giniota,pirmiausia svarbu suvokti, kad intymūs santykiai yra dviejų žmonių patirtis bei dalijimasis ne tik malonumu, o ir atsakomybėmis.
„Šiuolaikinėje etikoje, kalbant apie psichologinę ir fizinę lytinių santykių sveikatą, yra akcentuojamas poreikis, jog du žmonės, susitikdami intymiame santykyje, rūpintųsi vienas kitu ir prisiimtų atsakomybę tiek už vienas kito malonumą, tiek už emocinį ar fizinį saugumą“, – sako Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto dėstytoja dr. Akvilė Giniota.
Nors vis dar pasitaiko manančių, kad už kontracepciją pirmiausia atsakinga moteris, anot lytiškumo ugdytojos, vienareikšmiškai taip teigti nereikėtų ir pateikia pavyzdį.
„Kai susitinku su vyresnių klasių mokiniais ir klausiu, kas turėtų būti atsakingas(-a) už prezervatyvo naudojimą, klasės pozicija dažnai būna susiskaldžiusi: vieni sako, kad merginos, kiti – kad vaikinai. Tuomet bandau piršti idėją, kad tai iš tikrųjų yra dviejų žmonių pokalbis ir jis turėtų vykti ne tada, kai jau mylimasi, bet dar gerokai prieš seksą“, – kalbėjo ji.
Su būsimu partneriu svarbu pasikalbėti ne tik apie apsaugos priemonės, bet ir apskritai apie tai, jog abu sekso metu jaustųsi saugiai. „Požiūris, kad kuris nors yra labiau ar mažiau atsakingas, greičiausiai kyla iš tos kultūros, kuomet būdavome visai nelinkę kalbėti apie lytinius santykius, o veikiau vien juos atlikti. Daug žmonių dar ir šiais laikais negali kalbėti apie apsisaugojimo priemones, nes apskritai negali kalbėti apie seksą“, – pastebi dr. A.Giniota.
(Ne)patogus pokalbis
Pokalbis apie apsaugą nuo nėštumo tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepatogus. Juk jei santykiai ir nuoširdūs, ir sąžiningi, turėtų būti įmanoma su partneriu dalytis rūpesčiais bei kalbėti įvairiomis rūpimomis temomis. A.Giniota akcentuoja, kad apskritai būtina kalbėtis apie problemines temas ir ieškoti kompromiso, bandyti vienam kitą išgirsti.
Lytiškumo ugdytoja pastebi, kad žmonės neretai klaidingai galvoja, jog kalbėtis reikia tik tada, kai meilė yra tikra. „Tačiau net seksologai rekomenduoja, kad apie tai, kas vyksta lovoje, apie intymius santykius, reikia kalbėtis tiesiog geriant arbatą, vairuojant mašiną, išėjus pasivaikščioti, kuomet nėra to jautrumo, pažeidžiamumo, nejaukumo, kuriame atsiduriame būdami intymiame santykyje. Tiesiog įkvėpti, iškvėpti ir drąsiai pasakyti, kas neduoda ramybės“, – pataria ji.
Ši tema yra tokia aktuali, kad kartais net diskutuojama, jog galbūt gydytojai turėtų dažniau kviesti abu partnerius į konsultacijas dėl kontracepcijos. Dr. A.Giniota abejoja, ar toks pokalbis turėtų būti gydytojo ginekologo atsakomybė, bet galėtų būti geros valios gestas. „Vis dėlto tai galėtų būti mūsų, kaip visuomenės, augimas ir sąmoningumo ugdymas seksualinės sveikatos srityje, kuomet abu žmonės savo noru, rūpindamiesi vienas kitu, norėtų būtent tokios konsultacijos, kur gali kartu išsikalbėti apie šiuos dalykus“, – svarstė ji.
Kai nuomonės išsiskiria
Kartais partnerių nuomonės dėl kontracepcijos kardinaliai išsiskiria. Kaip elgtis tokiu atveju, jeigu skyrybos nėra išeitis? Anot dr. A.Giniotos, moters nenoras ir atsisakymas vartoti kontraceptines tabletes ar kitus medikamentus turėtų būti suprantamas, nes tai yra kur kas didesnė intervencija į kūną negu prezervatyvas. „Labai dažnai yra atsainiai pažiūrima būtent į vyro atsakomybę už saugesnį seksą, nes visiškai saugaus sekso niekada nebūna, seksas būna tik saugesnis“, – pažymi ji.
Dr. A.Giniota nemano, kad moteris turėtų nusileisti ir nurodo kitą, platesnę visuomenės problemą, susijusią su lyčių vaidmenimis. „Tyrimai rodo, kad tos poros, kurios labiau vadovaujasi stereotipiniais lyčių vaidmenimis, kai vyriškumas siejamas su stoiškumu, o moteriškumas – su kuklumu ir nuolankumu, apskritai kur kas rečiau naudoja apsaugos priemones ir kur kas dažniau užsikrečia lytiškai plintančiomis ligomis“, – sako ji. Anot jos, ši tema yra susijusi su nenoru, atsisakymu dalyvauti diskusijoje apie kompromisų paieškas ir su platesne problematika, kuri susijusi su stereotipiniais lyčių vaidmenimis.
Jaunimas nesisaugo?
Su nauju partneriu gali būti sudėtinga kalbėti ne tik apie apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, bet ir apie lytiškai plintančias ligas (LPL).
„Tai sudėtinga tema, nes Lietuvoje nėra sąmoningumo lytiškai plintančių ligų atžvilgiu. Ši sveikatos dalis yra stipriai stigmatizuota, tarsi tai būtų kas nors gėdingo, nuodėmingo, šlykštaus ir purvino“, – kalbėjo dr. A.Giniota.
Kaip ir kitos ligos, kurios perduodamos žmogaus žmogui, taip ir lytiškai plintančios visada egzistavo ir egzistuos. Todėl svarbu susikaupti ir atlikti savo, kaip suaugusiojo, pareigą. Galbūt prieš tai verta parepetuoti su draugais ar priešais veidrodį, kad garsiai ištarti žodžiai neskambėtų baugiai. Svarbiausia – nevengti atsakomybės.
„Lietuvoje apie pusė jaunų žmonių iki 29 metų išvis nenaudojo jokių apsaugos priemonių. Tai susiję ne tik su klaidingais įsitikinimais ir prastomis žiniomis šioje srityje, bet ir su tuo, kad žmonės nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Net kai pajaučia aiškius simptomus, pavyzdžiui, deginimą šlapinantis, niežėjimą lytinių organų srityje, nemalonius pojūčius, vis tiek nesikreipia į gydytojus“, – akcentuoja pašnekovė ir priduria, kad prieš naujus santykius abiem partneriams verta pasitikrinti dėl LPL.
„Greičiausiai tai yra sudėtinga išspręsti individualiame lygmenyje, todėl turėtumėte galvoti valstybiniu lygmeniu, kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje ne tik negeba pasirūpinti savo seksualine sveikata, bet net nedrįsta apie tai kalbėti. Mes šiuo klausimu dar esame didžiulėje duobėje“, – teigia VU dėstytoja.
Komentaras
Gydytojas urologas Martynas Stanionis:
- Kalbant apie apsaugą nuo nėštumo, svarbu suprasti, kad tai nėra vien moters ar vien vyro atsakomybė – tai bendras poros sprendimas. Atviras pokalbis apie kontracepciją padeda išsirinkti tinkamiausią apsisaugojimo būdą, atsižvelgiant į abiejų partnerių sveikatą, gyvenimo būdą, planus ir lūkesčius. Deja, praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybė perkeliama tik vienam partneriui, nors pasekmes – tiek emocines, tiek finansines, tiek susijusias su sveikata – tenka prisiimti abiem.
Svarbu nepamiršti, kad skirtingi kontracepcijos metodai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl universalaus sprendimo nėra. Vienoms poroms tinkamiausias pasirinkimas gali būti prezervatyvai, kitoms – hormoninė ar ilgalaikė kontracepcija, o neretai pasirenkamas ir kelių metodų derinys. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas kartu, remiantis patikima informacija, o ne mitais ar gėdos jausmu kalbėti apie intymią sveikatą.
Visada sakau, kad geriausia kontracepcija yra ta, dėl kurios abu partneriai jaučiasi ramūs, informuoti ir prisiima vienodą atsakomybę. Atviras dialogas apie apsaugą nuo nėštumo yra ne nepasitikėjimo ženklas, o brandžių ir pagarbių santykių dalis.
