Kraujospūdžio sumažėjimas, dar vadinamas hipotenzija, – tai būklė, kai kraujospūdis nukrenta ir gali sukelti ne tik silpnumą ar galvos svaigimą, bet ir neryškų matymą ar net trumpą alpimą. Dažniausiai tai nutinka dėl dehidratacijos, karščio arba staiga pakeitus kūno padėtį.
Nors daugeliu atvejų toks kraujospūdžio kritimas yra nepavojingas, organizmas dažnai siunčia aiškius signalus, kurių ignoruoti nereikėtų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, jei jie kartojasi, stiprėja ar atsiranda netikėtai.
Koks yra normalus kraujospūdis?
Suaugusiesiems normalus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant (sistolinis spaudimas), o antrasis – spaudimą širdžiai atsipalaidavus tarp dūžių (diastolinis spaudimas).
Kada kalbama apie žemą kraujospūdį?
Apie hipotenziją kalbama tada, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mmHg. Vis dėlto šis rodiklis yra santykinis – vertinant hipotenziją svarbu atsižvelgti ir į žmogaus įprastą kraujospūdį. Kai kurie žmonės natūraliai turi apie 90 mmHg spaudimą ir jaučiasi visiškai gerai, be jokių simptomų. Kiti gali jaustis prastai net esant 100/60 mmHg, jei jų įprastas kraujospūdis yra aukštesnis.
Kas yra kraujospūdžio kritimas?
Apie staigų kraujospūdžio kritimą, arba ūminę hipotenziją, kalbama tada, kai kraujospūdis staiga sumažėja. Pagrindiniai simptomai:
• galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas,
• neryškus ar „rūku padengtas“ matymas,
• bendras silpnumas, o kartais – alpimas ar sąmonės netekimas dėl trumpalaikio smegenų aprūpinimo deguonimi sumažėjimo.
Šių simptomų nereikėtų priskirti vien nuovargiui – jie gali rodyti nukritusį kraujospūdį, tačiau tai būtina patvirtinti jį išmatuojant.
Kokios pagrindinės priežastys?
Dažniausia priežastis – ortostatinė hipotenzija. Tai kraujospūdžio sumažėjimas, atsirandantis staiga atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties. Ji ypač dažna vyresnio amžiaus žmonėms – pasireiškia apie 15–20 % vyresnių nei 65 metų asmenų, o su amžiumi dažnėja.
Ūminis kraujospūdžio kritimas taip pat gali atsirasti dėl dehidratacijos. Ją gali sustiprinti karštis, karščiavimas, vėmimas, viduriavimas ar nepakankamas skysčių vartojimas. Dehidratacija ypač dažna per karščio bangas.
Naujai paskirti vaistai taip pat gali lemti kraujospūdžio sumažėjimą. Taip nutinka, pavyzdžiui, vartojant antihipertenzinius vaistus, kai jų poveikis per stiprus, arba kai kuriuos antidepresantus.
Kraujospūdžio kritimai dažni ir nėštumo metu. Tuomet padidėja kraujo tūris, širdis plaka greičiau, o kraujagyslės išsiplečia – visa tai gali lemti žemesnį kraujospūdį.
Ką daryti staiga nukritus kraujospūdžiui?
Pajutus simptomus, pirmiausia rekomenduojama atsisėsti arba dar geriau – atsigulti. Taip pat patariama pakelti kojas – tai padeda nukreipti kraują į viršutinę kūno dalį.
Jei priežastis – dehidratacija, svarbu reguliariai gerti vandenį mažais gurkšneliais, kad organizmas atsistatytų ir kraujospūdis pakiltų.
Ką valgyti ir gerti?
Nors gali atrodyti, kad tokioje situacijoje padėtų maistas, svarbiausias vaidmuo tenka ne jam, o skysčiams. Pakankamas skysčių vartojimas – paprasčiausia ir efektyviausia priemonė. Vanduo padeda laikinai padidinti kraujospūdį, nes padidina cirkuliuojančio kraujo tūrį.
Jei lėtinis žemas kraujospūdis nesusijęs su hipertenzija, kartais gali būti rekomenduojama vartoti daugiau druskos, nes ji padeda sulaikyti skysčius. Natris skatina vandens sulaikymą organizme ir padeda palaikyti stabilesnį kraujospūdį. Vis dėlto druskos kiekio didinti nereikėtų nepasitarus su specialistais.
Nėra universalaus naminio vaisto nuo žemo kraujospūdžio. Kartais minimos natūralios priemonės, pavyzdžiui, saldymedis. Jame esantis glicirizinas gali skatinti natrio ir vandens sulaikymą, todėl kraujospūdis gali šiek tiek pakilti. Tačiau jį vartoti reikia atsargiai, nes gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, tokie kaip kalio disbalansas, per aukštas kraujospūdis ar širdies sutrikimai, jei vartojama per daug.
Kada kreiptis į specialistus?
Kraujospūdžio kritimas dažniausiai būna laikinas ir nepavojingas. Tačiau jis gali sukelti pasekmių, ypač vyresniems žmonėms – pavyzdžiui, griuvimus ir lūžių riziką.
Į specialistus reikėtų kreiptis, jei tokie epizodai kartojasi ar stiprėja. Taip pat svarbu nepamiršti, kad ir padidėjęs kraujospūdis kartais gali pasireikšti panašiais simptomais – galvos svaigimu ar neryškiu matymu. Nėščiosioms taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti, nes kraujospūdžio kritimai kartais gali būti susiję su rimtesnėmis būklėmis, pavyzdžiui, hematoma ar kraujavimu.
Kai epizodai kartojasi, gydytojai gali pasiūlyti stebėti kraujospūdį namuose naudojant kraujospūdžio matuoklį – tai padeda geriau suprasti situaciją ir nustatyti priežastis.
Ar galima to išvengti?
Esant ortostatinei hipotenzijai, rekomenduojama:
• vengti staigių padėties pokyčių – geriau lėtai atsikelti iš gulimos padėties, pereiti į sėdimą ir tik tada atsistoti,
• gerti pakankamai skysčių,
• reguliariai judėti – fizinis aktyvumas gerina kraujagyslių tonusą ir kraujotaką,
• kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės, kurios pagerina kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį ir sumažina simptomus.
