Apie endometriozę kalbėti būtina, nes šis susirgimas – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai sunki būklė. „OST KLINIKA“ akušerė-ginekologė med. m. dr. Živilė Sabonytė-Balšaitienė dalinasi svarbiausiais faktais, kuriuos turėtų žinoti kiekviena moteris.

1. Endometriozė dažnai lieka nesuprasta ir neįvertinta
Endometriozė paliečia apie 11% moterų, tačiau daugelis jų metų metus kenčia nuo skausmo ir simptomų, kol pagaliau sužino, kas juos kankina. Dažniausiai diagnozė nustatoma tik po 5–10 metų, nes pirmieji simptomai – skausmingos menstruacijos ar nuolatinis dubens skausmas – dažnai laikomi „normaliais“. Tik vėliau, kai moteris susiduria su vaisingumo problemomis, gydytojai atkreipia dėmesį į galimą endometriozės diagnozę.
2. Simptomai gali būti įvairūs ir netikėti
Nors endometriozė dažniausiai siejama su dubens skausmu ir nereguliariomis menstruacijomis, ji gali sukelti daugybę kitų simptomų. Tai gali būti pykinimas, vėmimas, skausmingas lytinis aktas, vidurių užkietėjimas, netgi skausmingas šlapinimasis ar tuštinimasis.
Endometriozė skirstoma į keturias stadijas (I–IV) pagal židinių kiekį, dydį ir išplitimą audiniuose. Tačiau ligos stadija nebūtinai atspindi simptomų intensyvumą. Net ankstyvos stadijos endometriozė gali sukelti stiprų, gyvenimo kokybę bloginantį skausmą, o pažengusi liga kartais pasireiškia tik nežymiais simptomais.
3. Endometriozė gali pasireikšti bet kuriai vaisingo amžiaus moteriai
Endometriozė gali pasireikšti bet kuriai moteriai, kuriai yra menstruacijos, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama 30–40 metų amžiaus. Jums gali būti didesnė rizika susirgti šia liga, jei:
- Niekada nebuvote pastojusi;
- Menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas;
- Trumpas menstruacinis ciklas (mažiau nei 27 dienos);
- Artima giminaitė, serga endometrioze (rizika didėja 7-10 kartų);
- Sergate ginekologinėmis ligomis, trukdančiomis normaliam kraujo pasišalinimui.
4. Endometriozė gali turėti įtakos vaisingumui
Endometriozė ne tik sukelia stiprų skausmą, bet ir gali apsunkinti pastojimą. Manoma, kad apie 40 % moterų, sergančių endometrioze, susiduria su vaisingumo sunkumais. Uždegimas ir randiniai pakitimai gali pažeisti kiaušintakius ar kiaušides, todėl spermatozoidams tampa sunkiau pasiekti ir apvaisinti kiaušinėlį.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad endometriozė nebūtinai reiškia nevaisingumą. Tinkamai parinktas gydymas ir individuali priežiūra gali padidinti pastojimo tikimybę.
5. Gydymas gali padėti jaustis geriau
Nors endometriozės visiškai išgydyti neįmanoma, gydymas padeda kontroliuoti endometriumo augimą, sumažinti skausmą ir kitus simptomus, o kai kuriais atvejais – padidinti pastojimo tikimybę.
- Hormoninė kontracepcija – dažnai skiriama pirmiausia, jei moteris neplanuoja nėštumo. Ji padeda sumažinti kraujavimą ir skausmą;
- Gonadotropino atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai – slopina hormonų, sukeliančių ovuliaciją ir mėnesines, gamybą, laikinai sukeldami menopauzės būseną. Nutraukus gydymą, mėnesinės atsinaujina ir kai kurioms moterims pagerėja vaisingumas;
- Chirurginis gydymas – taikomas, jei simptomai yra sunkūs ir vaistai nepadeda. Nors simptomai gali atsinaujinti, papildomas hormoninis gydymas padeda sulėtinti ligos progresavimą. Ypač sunkiais atvejais ir neplanuojant nėštumo gali būti svarstomas gimdos pašalinimas.
Artėjant menopauzei, endometriozės simptomai dažnai susilpnėja, nes mažėja estrogenų gamyba. Tačiau vartojant pakaitinę hormonų terapiją simptomai gali išlikti, todėl gydymo galimybės kiekvienai moteriai aptariamos individualiai.
6. Svarbu rasti tinkamą gydytoją
Daugelis moterų, susidūrusių su endometriozės simptomais, jaučia, kad skausmingos menstruacijos nėra „normalios“, tačiau jų nusiskundimai ilgą laiką būna ignoruojami. Jei įtariate, kad sergate endometrioze, svarbu kreiptis į gydytoją, kuriuo pasitikite ir kuris atidžiai išklausys jūsų simptomus.
„Kalbėti apie endometriozę būtina – tai padeda ne tik pačiai moteriai, bet ir visuomenei geriau suprasti šią dažnai paslėptą, tačiau labai svarbią ligą. Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir net padidinti galimybes pastoti.“ – teigia „OST KLINIKA“ akušerė – ginekologė med. m. dr. Živilė Sabonytė – Balšaitienė.