Jei per Kalėdas valgymas tapo neatsiejama švenčių dalimi, o saiko jausmas liko kažkur tarp kūčiukų ir desertų, tai visiškai natūralu. Juk šventės – apie bendravimą, artumą ir buvimą kartu. Vis dėlto, kai šurmulys nurimsta, daugeliui norisi sugrįžti prie lengvesnės savijautos ir įprasto mitybos ritmo. Kaip tai padaryti ramiai, be kraštutinumų ir savęs alinimo?
Grįžkite prie įprasto mitybos režimo
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – grįžti prie įprastos dienotvarkės. Reguliarūs pusryčiai, pietūs ir vakarienė padeda organizmui nurimti, o mintims – susidėlioti. Vietoje draudimų ir kaltės jausmo verta turėti aiškų planą: ką valgysite, kaip derinsite patiekalus, kada skirsite laiko valgymui. Būtent nuoseklumas, o ne drastiški sprendimai, leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Jei tik įmanoma, naudinga sumažinti pagundų kiekį namuose – iš akių patraukti likusius šventinius užkandžius ar desertus. Kai aplinka palaiko sprendimą maitintis saikingiau, ir pats procesas tampa lengvesnis.
Maisto likučiai – ne į šiukšliadėžę, o į šaldiklį
Po švenčių šaldytuvas dažnai lūžta nuo maisto. Vietoje nuolatinio užkandžiavimo galima pasidaryti labai praktišką dovaną sau – likusį pagamintą maistą sušaldyti porcijomis. Po vieną ar dvi porcijas sudėjus į šaldiklį, jos pravers tomis dienomis, kai nesinori ar nėra jėgų gaminti. Tai greitas būdas pavalgyti naminio, pažįstamo maisto ir išvengti spontaniškų, ne visada palankių pasirinkimų.
Svarbu tai padaryti kuo greičiau – geriausia jau kitą dieną po gaminimo. Ilgai laikomas maistas, net ir šaldytuve, pamažu praranda vertingąsias savybes, o jame gali daugėti nepageidaujamų junginių, kurie apsunkina virškinimą ir savijautą. Net jei patiekalas atrodo nepakitęs, jo kokybė jau gali būti suprastėjusi.
Dar viena svarbi detalė – tinkama tara. Šaldymui verta naudoti tik tam skirtus indus, pažymėtus specialiais ženklais. Ne kiekvienas plastikas pritaikytas žemai temperatūrai, o netinkama pakuotė ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį organizmui.
Koks maistas svarbiausias po švenčių?
Grįžtant prie lengvesnės savijautos, labai svarbi daržovių dalis lėkštėje. Idealu, jei bent pusę pietų ir vakarienės sudaro šviežios daržovės, tačiau žiemą verta rinktis ne tik lapus ar pomidorus. Šaltojo sezono metu puikiai tinka šakninės ir kopūstinės daržovės: saliero gumbo ir morkų salotos, švieži burokėliai su raugintais kopūstais, žiedinis kopūstas su paprika, kopūstai su greipfruto sultimis, kaliaropė su cukinija.
Vos keli šimtai gramų tokių daržovių suteikia sotumo jausmą jau valgant ir padeda ilgiau nejausti alkio pavalgius. Skaidulos palaiko žarnyno veiklą, padeda organizmui atsikratyti susikaupusio turinio, prisideda prie gerųjų bakterijų balanso ir padeda lengviau atsigauti po gausesnio maisto bei alkoholio vartojimo.
Iškrovos diena – tik vienai dienai ir apgalvota
Kai mitybos ritmas jau sugrįžęs, galima rinktis vieną iškrovos dieną. Tik vieną. Ji neturėtų tapti ilgalaikiu eksperimentu ar alinančiu badavimu. Tinkamiausias variantas – vanduo arba labai paprastas, skaidulų turintis maistas.
Vienas iš pavyzdžių – grūdų diena. 160–180 g sausų grūdų (perlinių kruopų, nekepintų grikių, avižų, bet ne dribsnių, ar kitų mėgstamų) nuplaunami ir per naktį pamirkomi kambario temperatūros vandenyje. Ryte galima įdėti šiek tiek druskos, užvirti, išjungti kaitrą ir palikti išbrinkti – svarbu nepervirti, kad grūdai išliktų kramtomi.
Paruoštą kiekį verta padalyti į 3–5 porcijas ir valgyti dienos eigoje. Be to, gerti daug vandens bei silpnos, nesaldintos arbatos.
Tokio tipo iškrovos diena organizmui naudingesnė nei variantai, paremti vien gyvūniniais produktais (pavyzdžiui, geriant tik kefyrą ar valgant tik kiaušinius), nes grūdų skaidulos veikia tarsi natūrali „šluota“ žarnynui ir padeda atkurti vidinį balansą.
Poilsis ir judėjimas – ne mažiau svarbu
Lengvesnė savijauta po švenčių neatsiejama ir nuo poilsio. Kokybiškas miegas, ramesnis tempas, pasivaikščiojimai gryname ore ir lengvas fizinis aktyvumas padeda organizmui „išsijudinti“. Kai kūnas neapsunkęs nuo nejudrumo, sumažėja ir potraukis greitam, sunkesniam maistui.
Svarbiausia – neskubėti ir nebausti savęs. Šventės praeina, o įpročiai lieka. Maži, apgalvoti žingsniai leidžia grįžti prie geros savijautos be streso ir kraštutinumų.
