Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra jaukus ritualas, tačiau jo nauda organizmui gerokai platesnė nei vien skysčių balanso palaikymas. Arbata, kuri šimtmečius geriama visame pasaulyje, gausi biologiškai aktyvių junginių, galinčių palaikyti širdies, smegenų, žarnyno ir medžiagų apykaitos veiklą. Štai kokią naudą sveikatai gali suteikti įprotis kasdien mėgautis arbata.
1. Palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą
Reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankiais pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Tyrimai rodo, kad arbata gali padėti mažinti kraujospūdį, „blogojo“ (MTL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį – visus šiuos rodiklius, susijusius su širdies ligų rizika.
Didelę reikšmę čia turi polifenoliai, ypač EGCG junginys, kurio gausu žaliojoje arbatoje, o mažesniais kiekiais – ir juodojoje. Žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat su mažesniu koronarinės širdies ligos, infarkto ir insulto pavojumi. Teigiami rezultatai pastebimi jau geriant kelis puodelius per dieną.
Juodoji arbata taip pat naudinga – joje esantys flavonoidai gali padėti palaikyti kraujagyslių išsiplėtimą, o tai prisideda prie kraujospūdžio mažinimo. Kai kurios žolelių arbatos, pavyzdžiui, hibiskų, siejamos ir su cholesterolio kiekio mažėjimu, nes jose gausu antocianinų – antioksidantų, pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis.
2. Gerina kognityvines funkcijas
Kalbant apie smegenų veiklą, vienas labiausiai tirtų arbatos junginių yra kofeinas, randamas žaliojoje, juodojoje ir ulongų arbatose. Tyrimai rodo, kad jis gali pagerinti darbingumą atliekant ilgalaikes, protinės įtampos reikalaujančias užduotis, didinti budrumą, energiją ir susikaupimą.
Kitas svarbus junginys – L-teaninas – skatina atsipalaidavimą, mažina įtampą ir didina ramybės pojūtį. Kartu vartojami kofeinas ir L-teaninas, nors ir silpniau nei vien kofeinas, gerina dėmesio perjungimą ir budrumą. Šis derinys taip pat gali padėti palaikyti geresnę koncentraciją, atmintį ir gebėjimą atsispirti blaškymui. Žaliojoje ir juodojoje arbatoje esantis L-teaninas sušvelnina kofeino poveikį, mažina per didelį stimuliavimą ir leidžia jaustis ramiems, bet žvaliems.
Žaliosios arbatos priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės taip pat gali prisidėti prie smegenų sveikatos. Arbatoje esantys antioksidantai gali padėti apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su pažintinių funkcijų silpnėjimu. Manoma, kad reguliarus arbatos vartojimas gali prisidėti prie geresnės atminties ir lėtesnio kognityvinio senėjimo.
3. Palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą
Arbatoje esantys polifenoliai maitina gerąsias žarnyno bakterijas, skatindami naudingų mikroorganizmų, tokių kaip Firmicutes ir Bacteroidetes, augimą. Optimalus šių bakterijų santykis siejamas su mažesne nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.
Nustatyta, kad arbata mažina uždegiminių junginių, kuriuos gamina žarnyno bakterijos, pavyzdžiui, lipopolisacharidų, kiekį. Taip pat arbata skatina trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą – tai naudingos medžiagos, kurias žarnyno mikroorganizmai išskiria virškinimo metu ir kurios padeda palaikyti mikrobiomo pusiausvyrą.
Ypač žalioji arbata siejama su naudingų bakterijų augimu ir kenksmingų bakterijų mažėjimu. Šis poveikis buvo pastebėtas vartojant keturis–penkis puodelius žaliosios arbatos per dieną.
4. Padeda reguliuoti medžiagų apykaitą
Žaliojoje arbatoje esantys bioaktyvūs junginiai siejami su medžiagų apykaitos reguliavimu. Vienas iš jų – EGCG – gali skatinti riebalų deginimą ir gerinti organizmo jautrumą insulinui. Nors poveikio stiprumas gali skirtis, reguliarus arbatos vartojimas dažnai siejamas su palankesniais metaboliniais rodikliais.
Apskritai arbatos gėrimas siejamas su mažesne 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Teigiamas poveikis pastebimas jau vartojant apie du puodelius per dieną, o didesnis – geriant keturis puodelius.
Kadangi daugelis lėtinių ligų susijusios su uždegimu, atsparumu insulinui ir medžiagų apykaitos sutrikimais, arbata, veikdama šiuos procesus, gali netiesiogiai prisidėti prie geresnės metabolinės sveikatos.
5. Padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje
Juodoji arbata, kurioje yra apie 269 mg flavan-3-olių viename 240 ml (8 uncijų) puodelyje, siejama su geresne gliukozės kiekio kraujyje kontrole. Amerikos mitybos ir dietetikos akademija rekomenduoja kasdien suvartoti 400–600 mg flavan-3-olių su maistu, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką.
Juodoji arbata išsiskiria dideliu flavan-3-olių kiekiu – tai junginiai, siejami su geresne cukraus kiekio kraujyje kontrole. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali padėti mažinti „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų ir glikuoto hemoglobino (A1C) rodiklius, kartu didindamos „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekį.
Reguliarus arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, koronarinės širdies ligos, insulto ir 2 tipo diabeto rizika. Kuo dažniau arbata įtraukiama į kasdienį racioną, tuo palankesni gali būti ilgalaikiai sveikatos rodikliai.
