Lapkritis gali tapti tikru išbandymu po vasarą puoselėto ryšio su gamta. Vos atėjus darganai, tamsai, niūresnėms mintims ir pirmiesiems šalčiams, gerai sustyguotas žmogaus ir gamtos instrumentas vėl ima krypti iš ritmo.
Be įprastinių rudeninių peršalimo ligų, šiuo laikotarpiu vidaus ligų gydytojai pastebi ir skrandžio ligų paūmėjimą, kurį lemia nervinis išsekimas ir padidėjusi įtampa. Dermatologai ima kalbėti apie padažnėjusias ar atsinaujinusias odos problemas. O psichologų kabinetų duris varsto vis daugiau nuotaikos kaita ir kitais depresijos simptomais besiskundžiančių pacientų.
Nuo sezoniškumo nepabėgsi – mūsų organizmas jautriai reaguoja į kiekvieną gamtos virsmą. Tačiau pati gamta mums paliko tūkstančius užuominų, kaip išsaugoti vasarą savo kūne ir dvasioje. Tam nereikia sudėtingų medicininių receptų ar brangių dirbtinių preparatų – pačios efektyviausios priemonės dažnai yra paprasčiausios, natūraliausios ir... pigiausios.
Turime šalia, bet neišnaudojame
Natūralios Lietuvos laukuose augančios vaistažolės yra nuo seniausių laikų žinoma priemonė ligų gydymui ir profilaktikai, kuri gelbsti net ir ūminiais peršalimo ar virškinimo sutrikimų atvejais. Vaistažolių arbatos ne tik efektyviai malšina troškulį, bet ir aprūpina organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis, veikiančiomis mūsų fiziologinę ir psichologinę būseną.
Šį rudenį verta atsigręžti į tai, kas auga Lietuvoje – štai šešios vaistažolės, kurios gali tapti natūraliu kasdieniu sveikatos pastiprinimu.
Jonažolės
Kovoti su rudeniniais nuotaikos sutrikimais sėkmingai padeda jonažolės arbata. Jonažolėse yra flavonoidų, karoteno, vitaminų C, PP, P, cholino, mineralinių druskų saponinų, dervų, eterinio aliejaus, tanidų, organinių rūgščių, fitoncidų. Dėl šių veikliųjų medžiagų jos teigiamai veikia nervų sistemą, turi raminamąjį poveikį, pasikliaunant liaudies medicina, gali būti naudojamos depresijos simptomams švelninti. Jonažolės taip pat naudingos skrandžio, žarnyno, kepenų ligų prevencijai ir profilaktikai.
Čiobreliai
Čiobrelių sudėtyje greta tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip eteriniai aliejai, raugai, flavonoidai ar organinės rūgštys yra ir askorbo rūgšties arba, kitaip sakant, vitamino C. Būtent tai lemia išskirtinę čiobrelių arbatos naudą mūsų organizmui šaltuoju metų periodu. Be kita ko, čiobreliai „užmuša“ mikrobus, lengvina atsikosėjimą, ramina, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą.
Didžiosios dilgėlės
Dilgėlių arbatos nauda nepelnytai pamirštama. Juk dilgėlės - tai vaistažolės, padedančios didinti organizmo atsparumą ir stiprinti kraują. Kadangi jų sudėtyje yra kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, jos labai naudingos moterims kaip menstruacinį ciklą normalizuojanti, ginekologinius uždegimus slopinanti priemonė. Dėl sudėtyje esančių vitaminų C, B2, B3, karoteno, chlorofilų, fitoncidų, fermentų, kalcio, kalio, magnio, natrio, geležies, silicio, sieros, chloro, vario, chromo ir skruzdžių rūgšties ši arbata taip pat naudinga kepenų ir šlapimtakių ligų, inkstų akmenligės, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio simptomams slopinti.
Kmynai
Kmynų arbata įprastai raminame įvairius žarnyno sutrikimus: kmynai slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte, mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja spazmus, malšina kūdikius kamuojančius žarnyno dieglius. Pastebima, kad kmynai taip pat gerina metabolizmą. Vertėtų atsiminti, kad šios vaistažolės arbata geriama kartu su medumi gali padėti įveikti ir rudens sezonu kamuojantį nuovargį.
Pipirmėtės
Pipirmėtės slopina dėl įtampos ar nerimo kilusį galvos skausmą, plečia kraujagysles. Pipirmėčių kvapas suteikia energijos, žvalumo, gerina dėmesio koncentraciją. Veikliosios vaistažolės medžiagos ramina, atpalaiduoja spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, stabdo mikrobų vystymąsi. Verta akcentuoti, jog šiose vaistažolėse yra mentolio, kuris padeda įveikti peršalimo ligas, infekcijas, lengvina atsikosėjimą ir kvėpavimą. Todėl pipirmėčių arbata gali tapti puikia pagalba įveikiant rudens sukeliamus peršalimo bei nuovargio simptomus.
Ramunėlės
Ramunėlių arbata – viena švelniausių, bet tuo pačiu ir veiksmingiausių vaistažolių priemonių rudeniui. Ji ramina nervų sistemą, mažina įtampą ir padeda lengviau užmigti. Ramunėlės taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gali palengvinti skrandžio dirginimą, spazmus ir virškinimo sutrikimus. Šilta ramunėlių arbata puikiai tinka vakarui – ji atpalaiduoja, gerina miego kokybę ir padeda kūnui nurimti po įtemptos dienos.
Ruduo dažnai pareikalauja daugiau dėmesio savo savijautai, tačiau kartu suteikia ir galimybę atsigręžti į tikrus, laiko patikrintus gamtos išteklius. Vaistažolės, augančios čia pat mūsų laukuose, gali tapti paprastu, prieinamu ir veiksmingu būdu palaikyti kūno balansą bei emocinę pusiausvyrą.
Svarbiausia – klausytis savo organizmo ir pasirinkti tai, kas geriausiai dera su jūsų poreikiais. Puodelis šiltos žolelių arbatos gali tapti ne tik kasdieniu ritualu, bet ir nedidele investicija į sveikesnį, ramesnį ir harmoningesnį rudenį.
