Žarnyno vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų, o šia liga miršta daugiau nei 800 žmonių.

Gydytojai pabrėžia, kad šis vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 55 metų asmenims, todėl ligos prevencija tampa svarbi kiekvienam.

Prevencija šiandien siejama ne tik su mityba ar žalingų įpročių vengimu – vis daugiau įrodymų rodo, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš esminių apsaugos veiksnių.

Tyrimas, atskleidęs fizinio aktyvumo galią

Naujame tyrime, paskelbtame moksliniame žurnale „JAMA Oncology“, buvo nagrinėjama, kaip fizinis aktyvumas padeda mažinti virškinimo trakto vėžio, tarp jų ir žarnyno vėžio, riziką. Tyrėjai daugiau nei tris dešimtmečius stebėjo daugiau kaip 230 tūkst. vyrų ir moterų, analizuodami jų judėjimo įpročius ir sveikatos pokyčius.

Paaiškėjo, kad aktyviausi žmonės turėjo apie 17 % mažesnę vėžio riziką nei tie, kurie judėjo mažiau. Dar svarbiau tai, kad intensyvus sportas nėra būtinas, kad pasiektume apsauginį efektą. Vidutinio intensyvumo veikla – tokia kaip apie 5 valandos spartaus ėjimo arba 2 valandos bėgimo per savaitę – buvo pakankama siekiant optimalių rezultatų.

Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia – reguliarumas. Tie, kurie išlaikė vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo tempą daugelį metų, turėjo didžiausią naudą. Tuo tarpu intensyviai, bet nereguliariai sportuojantys dalyviai papildomos apsaugos neįgijo.

Kaip įtraukti fizinį aktyvumą į kasdienybę?

Pasak sveikatos ekspertų, iki 40 % vėžio atvejų galima išvengti, jei mažinami pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka.

Rekomenduojama:

• Bent 5 dienas per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo veikla – pavyzdžiui, sparčiu ėjimu po 30 minučių.
• Arba 3 dienas per savaitę pasirinkti intensyvesnę veiklą, pvz., bėgiojimą, po 20 minučių.
• Svarbiausia – judėti reguliariai, o ne retkarčiais „kompensuoti“ ilgesne treniruote.

Net ir trumpa, bet nuosekliai kartojama veikla (pvz., laipiojimas laiptais, ėjimas pėsčiomis į darbą, aktyvūs pasivaikščiojimai po vakarienės) turi įtakos.

Svarbiausi faktai, kuriuos verta įsiminti

• Vidutinio intensyvumo, bet reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., penkios valandos spartaus ėjimo per savaitę) ženkliai sumažina virškinimo sistemos vėžio riziką.

• Reguliarumas – svarbiausia apsaugos sąlyga.

• Net ir nedidelis judėjimas yra naudingas prieš, gydymo metu ir po ligos – jis gerina savijautą, mažina nuovargį ir stiprina gyvenimo kokybę.

Esmė paprasta: norint apsaugoti save nuo virškinimo sistemos vėžio, nereikia maratonų ar sporto salės abonemento – pakanka kasdien bent pusvalandį judėti ir tai daryti nuosekliai.