Iš kur atsirado ši „auksinė taisyklė“?

Mintis, kad dažnas valgymas skatina medžiagų apykaitą, kilo iš pastebėjimo, jog kiekvienas valgymas trumpam padidina energijos sąnaudas – tai vadinamasis terminis maisto poveikis. Iš to buvo padaryta išvada, kad valgant dažniau, organizmas sudegina daugiau kalorijų.

Tačiau mokslas šią teoriją peržiūrėjo. Tyrimai rodo, kad svarbu ne tai, kiek kartų per dieną valgote, o kiek iš viso suvartojate kalorijų ir kokia yra jūsų mitybos kokybė. Pavyzdžiui, ar tas pats 1700 kalorijų kiekis bus suvalgytas per 3 ar per 6 kartus – skirtumas medžiagų apykaitai beveik nepastebimas.

Kada dažnesnis valgymas gali būti naudingas?

Žinoma, yra situacijų, kai mažesni, bet dažnesni valgiai tikrai praverčia:

• žmonėms, turintiems itin didelį energijos poreikį (pavyzdžiui, sportininkams ar fiziškai sunkiai dirbantiems), kai per vieną kartą fiziškai sunku suvalgyti pakankamai;

• kai pasireiškia tam tikri virškinimo sutrikimai – mažesnis maisto kiekis vienu metu lengviau toleruojamas;

• kai reikia palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir tai nurodyta kaip gydymo dalis.

Vis dėlto tai – išimtys. Daugumai sveikų žmonių nėra būtinybės valgyti kas tris valandas vien todėl, kad „taip sveika“.

Ką rodo naujausi tyrimai?

Vis daugiau mokslinių šaltinių rodo, kad valgymo dažnis neturi reikšmingos įtakos nei svoriui, nei cukraus balansui kraujyje, nei medžiagų apykaitai – jei bendra mityba subalansuota.

Be to, kai kuriais atvejais dažnas valgymas gali net kenkti: valgydami ne dėl alkio, o pagal laikrodį, galime iškreipti natūralius kūno signalus. Tokiu atveju atsiranda nuolatinis užkandžiavimas – kai visą dieną kažką kramsnojame, bet niekada nesijaučiame visiškai sotūs.

Ar retesnis valgymas kenkia?

Ne. Priešingai – daugelis žmonių puikiai jaučiasi valgydami 2–3 kartus per dieną. Jei tie valgiai subalansuoti, ilgesni tarpai tarp jų leidžia atsirasti natūraliam alkio jausmui, o ne laikytis grafiko.

Toks ritmas padeda geriau pažinti savo kūną, palaikyti stabilų gliukozės lygį ir kartais tiesiog supaprastina dienotvarkę – be nuolatinio planavimo, ką užkąsti po poros valandų.

Tai kiek kartų per dieną valgyti iš tikrųjų?

Vieno teisingo atsakymo nėra. Tinkamas valgymų skaičius priklauso nuo daugybės faktorių: gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, net miego kokybės.

Vienam žmogui tinka trys sotūs valgiai be užkandžių. Kitam – keturi ar penki mažesni, reguliarūs valgiai. Abu modeliai gali būti sveiki – jei jie palaiko energiją, suteikia pakankamai maistinių medžiagų ir atitinka kūno poreikius.

Esmė paprasta 

Galima valgyti kas 3 valandas, bet tikrai nebūtina. Mityba neturi būti griežtas grafikas. Kur kas svarbiau, kad valgymas būtų reguliarus, aiškus ir atitiktų jūsų gyvenimo ritmą bei savijautą. Svarbiausias principas – ne valgymų skaičius, o pastovūs, sveiki pasirinkimai, padedantys jaustis gerai kiekvieną dieną.