Nutukimas daro tiesioginę įtaką žmogaus emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. Socialinė stigma, neigiamas aplinkinių vertinimas ir savikritiškas požiūris neretai sukelia lėtinį stresą, mažina darbingumą, trukdo palaikyti santykius, riboja socialinį gyvenimą.
„Asmeninė ir aplinkos reakcija į nutukimą gali vesti į lėtinį stresą, blogėjant kasdieniam funkcionavimui, trinkant darbingumui, ribojant santykius su žmonėmis, socializaciją. Kai kuriais atvejais gali vystytis depresija. Svarbu paminėti, kad šiuo metu dažnai kalbama ir apie tam tikras nutukimo bei depresijos sąsajas, akcentuojant ne psichosocialinius, bet biologinius mechanizmus – jau nustatyta, kad tam tikri fiziologiniai procesai gali sieti šias dvi būkles“, – sako R. Mazaliauskienė.
Tačiau ryšys veikia ir priešinga kryptimi – psichikos sutrikimai gali tapti viena iš svorio augimo priežasčių.
„Kai kurių psichikos sutrikimų metu, kai yra sumažėjęs judėjimas ar padidėjęs kalorijų suvartojimas, gali augti svoris. Tačiau labiausiai norėtųsi paminėti ne pačius psichikos sutrikimus, o jų gydymą – kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ar psichozei skirti preparatai, gali sukelti vadinamąjį metabolinį sindromą, kurio vienas iš pasireiškimų yra nutukimas“, – paaiškina gydytoja.
Kai kurie psichotropiniai medikamentai gali sukelti tam tikrus medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių žmogus linkęs priaugti svorio, todėl gydymo metu būtina stebėti kūno masės ir kitų metabolinių rodiklių pokyčius, koreguoti gyvenimo būdą ir, prireikus, keisti vaistus.
„Vartojant šiuos vaistus svarbus įvairių metabolinių parametrų sekimas, o pastebėjus nepageidautinas tendencijas, reikia imtis veiksmų – keisti medikamentą, didinti fizinį aktyvumą, reguliuoti mitybą. Šios priemonės turi būti kompleksinės, o sprendimai – priimami kartu su gydytoju, kad būtų užtikrintas tiek gydymo veiksmingumas, tiek paciento saugumas“, – pabrėžia R. Mazaliauskienė.
Stresas – priežastis ir pasekmė vienu metu
Stresas – viena dažniausių grandžių, jungiančių fizinę ir psichikos sveikatą. Jis gali būti tiek nutukimo priežastis, tiek jo pasekmė.
„Stresas yra vienas iš veiksnių, susijusių su nutukimo vystymusi. Bet stresas yra ir nutukimo pasekmė – nepasitenkinimas savo kūnu, kontaktų ribojimas, fizinės sveikatos pablogėjimas veikia žmogų ir sukelia stresą. Taigi galime teigti, kad atsiranda tam tikras ydingas ratas, kurį kartais labai sunku pertraukti“, – sako R. Mazaliauskienė.
Su stresu susijęs ir emocinis valgymas – vienas akivaizdžiausių būdų, kaip stresas pasireiškia kasdienybėje. Valgoma ne iš alkio, o siekiant nuslopinti įtampą, liūdesį ar nuovargį. Tokiais atvejais dažnai renkamasi daug kalorijų turintis, riebus ar saldus maistas, valgoma priešokiais, be kontrolės.
„Valgoma ūmaus, o dažniau lėtinio streso metu. Dažnai ir kiekis, ir maisto pobūdis susijęs su dideliu kaloražu. Pasekmės – tai ir visos su viršsvoriu susijusios problemos, ir nusivylimas savimi. Ką daryti? Pradėti nuo darbo su pačiu stresu – dažniausiai rekomenduočiau psichoterapiją“, – sako psichiatrė.
Sprendimas slypi visumoje
Gydytoja pabrėžia, kad tam, jog nutukimo gydymas būtų veiksmingas, jis turi apimti visą žmogų – kūną ir psichiką. Vien tik mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčių dažnai nepakanka, būtina vertinti ir emocinius, hormoninius bei medikamentinius veiksnius.
„Reikėtų neužmiršti ir šiuo metu egzistuojančio medikamentinio nutukimo gydymo, tačiau jo imtis reikėtų tik rekomendavus gydytojui ir esant tinkamai priežiūrai, užtikrinant poveikio stebėjimą ir saugumą. Na, o tiems, kurie gydo nutukimą, svarbu užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su pacientu“, – R. Mazaliauskienė.
Norint pradėti pokyčius, svarbiausia – pripažinti, kad tai ilgas procesas. Nutukimo ir psichikos sveikatos problemų sprendimas nėra greita kelionė – jis reikalauja kantrybės, pastangų ir nuolatinio darbo su savimi.
„Reikėtų suprasti, kad kelias bus ne kelių mėnesių ar net metų trukmės, o galimai – viso gyvenimo projektas. Suprasti, kad nebus greitų rezultatų, bet ir maži rezultatai yra rezultatai. Siūlyčiau rasti specialistą, su kuriuo gali pradėti keliauti tuo keliu. Daryti kasdieninius mažus pokyčius ir džiaugtis jais – tai dalykai, kuriuos norisi akcentuoti šalia visų gydymo ir gyvenimo būdo ypatumų“, – pataria R. Mazaliauskienė.
Empatijos ir supratimo reikia ne mažiau nei gydymo
Norint iš tiesų pažaboti nutukimo problemą, būtinas ir platesnis požiūrio pokytis. Gydytojos teigimu, reikia mažinti stigmatizaciją, kuri vis dar lydi šią ligą, ir keisti požiūrį į ją – tiek visuomenėje, tiek medicinos bendruomenėje.
„Labai svarbu keisti ir medicininio pasaulio požiūrį, kur kartais į nutukusį žmogų žiūrima kaip į tą, kuris nesistengia, neturi valios. Šios neigiamos patirtys lemia, kad žmogus vengia pagalbos teikėjų ir užsidaro savo problemose. Taip pat svarbu visuomenėje aiškinti nutukimo priežastis ir bent iš dalies nuimti perdėtą atsakomybę nuo sergančiųjų pečių“, – pabrėžia psichiatrė.
