Kas tai per liga?
Alzheimerio liga – lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė būklė ir viena dažniausių demencijos formų vyresniame amžiuje. Kai liga pasireiškia anksčiau – dar iki 65-erių ar net virš penkiasdešimties metų – jos eiga būna gerokai spartesnė. Tokiais atvejais išgyvenamumas dažniausiai siekia vos 5–7 metus, o vyresniems pacientams – apie dešimtmetį.
Pirmieji, „nematomi“ ženklai
- Elgesio pokyčiai. Žmogus tampa pasyvesnis, praranda susidomėjimą anksčiau džiaugsmą teikusiomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, bendravimu. Socialiniai ryšiai silpnėja.
- Atminties sutrikimai. Dažniausiai nukenčia trumpalaikė atmintis – pamirštami neseni pokalbiai, įvykiai, susitarimai.
- Kalbos pakitimai. Sunku rasti tinkamus žodžius, apibūdinti paprastus daiktus, sakiniai tampa trumpi ir fragmentiški.
- Nuotaikos svyravimai. Gali atsirasti apatija, nuolatinis nuovargis, sumažėjusi motyvacija.
Iš pradžių šiuos ženklus artimieji linkę priskirti „natūraliam senėjimui“, tačiau būtent jie dažnai praneša apie ligos pradžią.
Kaip nustatoma liga?
Alzheimerio liga diagnozuojama pasitelkiant tiek paties paciento, tiek artimųjų pastebėjimus. Siekiant atmesti kitas galimas priežastis atliekami išsamūs tyrimai – kraujo, organų funkcijų, vitamino B12 kiekio nustatymas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija. Kai kuriais atvejais taikomi ir genetiniai testai.
Kas vyksta smegenyse?
Ši liga keičia smegenų struktūrą ir jų darbą: plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai – amiloidas ir Tau, kurie trikdo normalų nervinių ląstelių tarpusavio ryšį. Dėl to prastėja atmintis, ypač naujos informacijos įsiminimas, sutrinka orientacija erdvėje ir laike, keičiasi elgesys, žmogų vis dažniau apima apatija, nuotaikų svyravimai, motyvacijos stoka.
Nauji atradimai gali sulėtinti ligos eigą
Pastarųjų metų mokslo pažanga suteikia daugiau vilties tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems. 2025-aisiais jau taikomi naujos kartos vaistai – Lecanemab (Leqembi) ir Donanemab (Kisunla). Tai monoclonaliniai antikūnai, veikiantys smegenyse besikaupiantį amiloidą ir galintys pristabdyti ligos progresavimą ankstyvosiose stadijose. Nauja gydymo schema leidžia Lecanemab preparatą skirti rečiau – kas keturias savaites, todėl gydymas tampa patogesnis pacientui.
Ne mažiau svarbi kryptis – ankstyvesnė diagnostika. Tyrėjai dirba su biomarkeriais, kurie leidžia ligą nustatyti dar iki ryškių simptomų. Kraujyje aptinkami specifiniai žymenys, tinklainės kraujagyslių pokyčiai bei uždegimo procesai smegenyse tampa vertingais rodikliais. Technologijos taip pat skinasi kelią į mediciną: dirbtinis intelektas geba analizuoti kalbos subtilybes ar akių judesių niuansus, taip padėdamas įžvelgti pirmuosius Alzheimerio pėdsakus gerokai anksčiau nei tai įmanoma įprastais metodais.
Ką svarbu žinoti artimiesiems?
Svarbiausia – nelaukti, kol simptomai taps akivaizdūs. Pastebėjus, kad artimasis dažnai pamiršta, praranda susidomėjimą mėgstamomis veiklomis ar sunkiai randa žodžius, verta kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas leidžia ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę, o artimiesiems suteikia daugiau laiko pasiruošti pokyčiams. Tai ne tik medicininė, bet ir emocinė kelionė – tiek sergančiajam, tiek jo šeimai.
