Prof. I. Jovaišienė. Visame pasaulyje sepsis, nepaisant visų pažangiausių gydymo bei diagnostikos priemonių, išlieka didžiule problema, o mirštamumas nuo jo – labai didelis. Todėl tarptautinė organizacija Global Sepsis Alliance rugsėjo 13-ąją mini Pasaulinę sepsio dieną.

Ši diena labiau skirta ne gydytojams, o visuomenei – didinti žmonių budrumą, kad jie galėtų laiku atpažinti sepsio požymius ir kreiptis į medikus. Tai itin svarbu. Šiemet ir Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugija organizuoja renginius, skirtus šiai dienai paminėti. Renginiai prasidės jau rugsėjo 12-ąją: Santaros klinikose vyks konferencija gydytojams, slaugytojams, studentams, o tą pačią dieną 21 val. Vilniaus televizijos bokštas bus nušviestas rožine spalva – oficialia sepsio dienos spalva.

Kas tas sepsis yra? Ar tai infekcija, komplikacija, ar atskira liga?

R. Kuprys. Sepsis yra organizmo reakcija į infekciją. Giliau pažvelgus, sepsis yra sudėtingas procesas, lyg dėlionė iš daugybės detalių. Viskas prasideda nuo infekcijos. Tuomet organizmas į ją reaguoja, o atsakas gali lemti organų nepakankamumą. Jei infekcija prasideda plaučiuose – atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Toliau įsijungia savotiška kaskada, sukelianti kitų organų veiklos sutrikimus. Dažniausiai tokiems pacientams prireikia intensyviosios terapijos, nes jų organizmas pats nebepajėgia kovoti.

Kas dar gali provokuoti sepsio vystymąsi?

R. Kuprys. Dažniausia sepsio pradžia – plaučių uždegimas (apie 40 proc. atvejų). Taip pat infekcijos gali kilti pilvo organuose (inkstuose, žarnyne), gali būti kraujo užkrėtimas. Infekcijos gali prasidėti ir žmogui gydantis ligoninėje. Jos – sudėtingesnės dėl antibiotikams atsparių bakterijų. Tokiais atvejais paciento gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.

Ar sepsis gali prasidėti žmogui būnant namuose?

Prof. I. Jovaišienė. Taip, ir labai dažnai. Problema ta, kad žmonės, ypač darbingo amžiaus, linkę infekcijas gydyti patys: malšina temperatūrą, kartais vartoja iš kaimyno gautus antibiotikus. Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių jie atvyksta tik tada, kai nebepakelia ypač blogos savijautos, o tokiais atvejais infekcija jau įsibėgėjusi, prasidėjęs organų nepakankamumas. Tada išgelbėti gyvybę būna itin sunku. Mūsų siunčiama žinutė būtų tokia: jei savijauta būnant namuose negerėja – būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

Kada reikėtų sunerimti žmogui? Kada jau reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą ar patiems vykti į priimamąjį?

R. Kuprys. Stebėkite sergančiojo sveikatos būklę. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• sutrikusi sąmonė gali pasireikšti sumišimu, mieguistumu, dezorientacija, kartais sergantysis pradeda „kalbėti nesąmones“;
• dažnas kvėpavimas (ramybės būsenoje daugiau nei 20 kartų per minutę);
• žemas kraujo spaudimas (žemiau 100 mmHg).

Jeigu šie požymiai pasireiškia – reikia kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kurioms žmonių grupėms sepsis pavojingiausias?

Prof. I. Jovaišienė. Labiausiai pažeidžiami pacientai, turintys lėtinių ligų, ypač susijusių su imuniteto pokyčiais – sergantys onkologinėmis ligomis, išsekę, netinkamai besimaitinantys. Taip pat rizikos grupėje yra besilaukiančios moterys ir maži vaikai. Šioms grupėms infekcija gali progresuoti ypač greitai ir dramatiškai.

Kiek laiko medikai turi atpažinti sepsį – valandas ar minutes?

Prof. I. Jovaišienė. Laikas kalbant apie sepsio diagnozę ir gydymo pradžią yra aukso vertės. Kuo anksčiau nustatomas infekcijos šaltinis ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pakeisti ligos eigą.

R. Kuprys. Ligoninėje mūsų tikslas – per pirmą valandą nuo paciento atvykimo paskirti antibiotikus. Tai reiškia, kad per tą laiką turime atlikti tyrimus, nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą. Tad kiekviena valanda yra itin svarbi.

Kokia žinutė apie antibiotikų vartojimą turėtų pasiekti visuomenę?

Prof. I. Jovaišienė. Savigyda antibiotikais – didžiulė dabarties problema. Netinkamas jų vartojimas didina bakterijų atsparumą, todėl gydyti ligas antibakteriniais vaistais tampa daug sunkiau. Visada akcentuojame, kad ypatingai svarbus racionalus antibiotikų vartojimas – tik gydytojui paskyrus ir tik taip, kaip paskiriama.

Kodėl organizmas ne visada tinkamai kovoja su infekcija?

R. Kuprys. Organizmo kova su infekcija priklauso nuo žmogaus imuniteto ir organų funkcijos. Imuniteto atsakas į ligą turi būti savalaikis ir adekvatus – ne per silpnas ir ne per stiprus. Imunitetui tvarkytis su ligų sukėlėjais didelę reikšmę turi vakcinacija, pavyzdžiui, nuo pneumokoko. Skiepytas žmogus infekciją įveiks lengviau.

Kaip gydymo įstaigoms sepsis tampa išbandymu?

Prof. I. Jovaišienė. Savalaikiai veiksmai lemia gydymo kokybę ir paciento išeitis. Gydymo įstaigai tai ypatingas išbandymas, nes dažniausiai sunkiai sergantys pacientai, patenka į intensyvios terapijos skyrius. Čia pirmiausia palaikomos organų funkcijos – plaučių ar inkstų funkciją, skiriamos vaistų infuzijos, taikomi išmanieji gydymo metodai.

Gydymas intensyviojoje terapijoje yra labai brangus, šių pacientų gydymui ir priežiūrai reikalinga ir daug medicinos personalo. 

Ką reiškia medikui gydyti sepsiu sergantį pacientą?

R. Kuprys. Tai didžiulis iššūkis ir atsakomybė. Darbas intensyviojoje terapijoje – tarsi detektyvas: kaskart esi tas, kuris ieškai infekcijos vietos ir priežasties, sprendi, kokios galimybės padėti pacientui. Žmogiškumas čia itin svarbus – tiek bendraujant su pacientu, tiek su jo artimaisiais, kuriems reikia labai suprantamai nuo pat pradžių išaiškinti, kas yra sepsis, kodėl jis prasidėjo, kas vyksta su jų artimuoju ir kokios gydymo taktikos imamės. 

Kaip pacientai gyvena po sepsio diagnozės?

Prof. I. Jovaišienė. Atsigavimas dažnai būna labai ilgas. Net sveikas, aktyvus žmogus po kelių savaičių intensyvios terapijos gali likti stipriai nusilpęs, kartais su nuolatiniu organų nepakankamumu. Gyvybė – didžiausia vertybė, bet gyvenimo kokybė gali labai pasikeisti: po sepsio dažnai pasireiškia atminties sutrikimai, dezorientacija, sunku grįžti į darbą ar įprastas veiklas. Pasveikimas – sunkus ir ilgas kelias.

Kaip kiekvienas galime prisidėti prie sepsio prevencijos?

Prof. I. Jovaišienė. Skiepai nuo gripo, pneumokoko, COVID-19 – tai ypač svarbi apsauga. Taip pat – rūpinkitės savimi ir artimaisiais, patariame neignoruoti ligos simptomų ir negerėjančios savijautos. Kuo greičiau kreipsimės į medikus, tuo lengviau įveiksime ligą.

R. Kuprys. Nepamirškite elementarių dalykų: rankų higienos, kaukių dėvėjimo gripo sezono metu, ir – jokios savigydos antibiotikais. Vartokite juos tik taip, kaip paskyrė gydytojas.